VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Pavelas Klimkinas iškėlė tris sąlygas, kuriomis Ukraina galėtų "priešintis" Rusijai. Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.
Komentuodamas Ukrainos prezidento Vladimiro Zelensko kreipimąsi į Rusijos lyderį Vladimirą Putiną su pasiūlymu aptarti Minske Krymo klausimą ir situaciją Donbase, ministras pažymėjo, kad Putinas iš kitų politikų suvokia tik konkrečius, suderintus veiksmus.
"Todėl, norint sistemingai priešintis Rusijai, mums reikia trijų dalykų — aiškios strategijos, veiksmų darnumo ir tarptautinių partnerių paramos", — sakė Klimkinas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Zelenskis neturėtų bendrauti su Putinu taip pat, kaip ir buvęs prezidentas Petro Porošenko rinkimų kampanijos metu.
Klimkinas susimąstė, ar dera siūlyti aukščiausiojo lygio susitikimą per vaizdo įrašą, ir padarė išvadą, kad čia nėra nieko blogo.
Anksčiau Zelenskis savo Facebook puslapyje paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame pasiūlė Putinui "pasikalbėti", dalyvaujant JAV prezidentui Donaldui Trampui, Prancūzijos lyderiui Emanueliui Makronui, Didžiosios Britanijos ministrei pirmininkei Terezai Mei ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Iniciatyva atsirado paskelbus Ukrainos ir Rusijos televizijos kanalų konferenciją "Reikia pasikalbėti".
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažadėjo, kad Ukrainos prezidento iniciatyva bus apsvarstyta.
Kai Zelenskis laimėjo rinkimus, Klimkinas pateikė atsistatydinimo prašymą. Vienas Rados komitetų pritarė Klimkino atsistatydinimui iš užsienio reikalų ministro pareigų, tačiau Rada nenubalsavo už atsistatydinimą. Zelenskis pasiūlė paskirti Užsienio reikalų ministerijos vadovu prezidento administracijos vadovo pavaduotoją Vadimą Pristajko, tačiau šis klausimas dar nebuvo svarstomas.
Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo situacijos Ukrainoje ir aplink Krymą fone. Rusija nuolat kaltinama "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" Donbaso konflikte, šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis.
Be to, Kijevo vadovybė nuolat skelbia radikalius pareiškimus ir skatina bendrauti su Rusijos Federacija "pasitelkus jėgą". Kai kurios Vakarų šalys, ypač JAV, Kanada, Didžioji Britanija ir Lietuva, teikia Kijevui karinę pagalbą, tiek tiekdamos ginklus, tiek pinigus.
Maskva ne kartą pabrėžė, jog yra suinteresuota tuo, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę, be to, ji nesiruošia nieko pulti. Taip pat Rusijos vadovybė pažymėjo, kad NATO naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.
