Ilgą laiką buvo neaišku, kokia Lietuvoje bus Vyriausybė — daugumos ar mažumos, ir kas jai vadovaus. Socialdemokratų darbo partija kėlė reikalavimus, kurie buvo nepriimtini "valstiečiams", o Skvernelis iki paskutinio momento neatskleidė, ar ketina toliau vadovauti Ministrų kabinetui, šia tema kalbėjo dviprasmiškai.
Galiausiai viskas daugiau ar mažiau stabilizavosi, bet sakyti, kad šis stabilumas yra tvirtas ir ilgalaikis, negalima. Susidaro įspūdis, kad šiandien Lietuvos politika yra viena didelė priešpriešos aikštelė, kurioje visi kovoja prieš visus.
Jeigu pirmame veiksme ant sienos kabo šautuvas, jis kada nors būtinai iššaus
Prieš rinkimų maratoną "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis labai skambiai kalbėjo apie pasitraukimą iš valdžios, prasidėjo kalbos apie pirmalaikius rinkimus. Vėliau situacija aprimo, bet vėl paaštrėjo derybų dėl naujos koalicijos metu, nes Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis atsisakė trauktis iš posto tik todėl, kad taip nusprendė Karbauskis.
Skvernelis stengėsi nesikišti į šį konfliktą, bet neseniai pareiškė, kad partija turi keistis, kitaip jam su ja bus ne pakeliui: "Norisi, kad ta politinė partija būtų demokratinė, vertybėmis pagrįsta, demokratiniais principais, diskusijomis paremta politinė jėga. Jeigu ne, to nereikia, tai tada reikia ieškoti kitų alternatyvų politikoje", — konstatavo premjeras.
Susiklostė keista situacija. Tai, kaip Karbauskis vadovauja partijai, nepatinka nei Pranckiečiui, nei Skverneliui, bet pirmas ir toliau išlieka Seimo Pirmininku, o antras — premjeru. Išvada — "valstiečių" viduje rimti nesutarimai, kuriuos reikia spręsti greičiau, nes Seimo rinkimai ne už kalnų. Iš esmės, Karbauskis turi pasirinkti — atsikratyti visų, kas nesutinka su jo valdymo metodais, arba pradėti toleruoti kitokią nuomonę. Taip, kaip dabar, būti negali, nes viskas baigsis politiniu krachu.
Įdomu, kad su panašiomis problemomis prieš kurį laiką susidūrė socialdemokratai — galiausiai maištininkai (Gediminas Kirkilas ir kiti) buvo pašalinti iš partijos ir šiandien bando politiškai išgyventi, o Gintautas Paluckas jaučiasi visai neblogai.
Kitaip tariant, jeigu Karbauskis nori toliau būti "valstiečių" lyderis, jam geriau atsisveikinti su Pranckiečiu, kurio ambicijos prasilenkia su politiniu svoriu, ir net su Skverneliu, nes "Bolivaras nepaneš dviejų" (jau nekalbant apie Vytautą Baką, kurį seniai reikėjo pasiųsti pas konservatorius).
Klausimas — kas geriau partijai, gal maištininkai vadovaus efektyviau? Sunku pasakyti vienareikšmiškai, bet nepanašu, kad Skvernelis ir Pranckietis yra šviesios "valstiečių" ateities garantai — labiau jie primena šautuvą, kuris gali sušaudyti partijos perspektyvas artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Dieną prastovėti ir naktį išgyventi
Sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos, bet koalicijos uodegoje irgi ne viskas gerai. Kitaip tariant, "valstiečių" partneriai (sąjungininkais juos pavadinti sunku) taip pat turi problemų.
"Tvarka ir teisingumas" tik per plauką neliko be frakcijos — išgelbėjo Agnė Širinskienė, kas leidžia kalbėti apie tai, kad ši partija bendradarbiaus su "valstiečiais" ir ateityje. Tiesa, tam ji dar turės patekti į naująjį Seimą. Tačiau žymiai sunkiau tai padaryti bus socdarbiečiams.
Jų elgesys derybų dėl koalicijos metu buvo panašus į pigų bandymą pademonstruoti savo politinį reikšmingumą, kuris beveik išnyko. O baigėsi viskas kapituliacija, suprantant, kad likusį laiką Seime geriau praleisti arčiau valdžios, o ne už jos ribų, nes partijos istorija artėja prie logiško finišo.
Turbūt vienintelis laimėtojas visoje šioje betvarkėje yra Lenkų rinkimų akcija, kuri ramiai išlaukė savo momento ir turėtų gauti dvi reikšmingas ministerijas — Susisiekimo ir Vidaus reikalų. Manytina, kad situacijos šiose srityse partijos atstovai nesugadins, ir Seimo rinkimus ji pasitiks su politiniu pliusu. Nors dabartinėje nevaldomo chaoso situacijoje prognozės yra neaiškus dalykas.
Apskritai, galima teigti, kad šiandien visų politinių jėgų užduotis Lietuvoje jau yra kaip nors išgyventi iki Seimo rinkimų, o valstybės reikalais bus rūpinamasi atsainiai. Turbūt didžiausias iššūkis laukia "valstiečių", kurie kuo greičiau turi apsispręsti, kas jiems vadovauja, nes gulbės, vėžio ir lydekos aklavietė geruoju nesibaigs.
Taigi, laukiame politinio Lietuvos serialo tęsinio, kuris žada dar daugiau intrigų ir netikėtų siužeto posūkių.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redaktorių pozicija.
