VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Vokiečių gatvės kieme tęsiami Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai toliau džiugina reikšmingais atradimais — archeologai aptiko sakyklos (bimos) dalis — 2 kolonų pagrindus, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.
Kol kas atkasti 2 iš 4 kolonų aplink sakyklą pagrindai. Išvysti naujausius atradimus bus galima kitą savaitę, liepos 17 dieną.
"Aptikti kolonų pagrindai iš tiesų yra didžiulis atradimas. Mes atrodome vieną iš dviejų pačių švenčiausių pastato vietų. Ankščiau šios kolonos siekė net 9 metrus. Atidengta vieta yra ypatinga — būtent čia pamaldų metų stovėdavo rabinas. Archeologiniai darbai dar bus tęsiami, tad atvykti patiems išvysti atradimus bus galima kitą savaitę, kai atidengsime dar daugiau svarbių Didžiosios Vilniaus sinagogos vietų. Viena jų — rūsys, esantis po dabar kasinėjama vieta", — pasakojo tyrimų vadovas dr. Jon Seligman.
Atliekant kasinėjimus aptikti ant sienų šalia bimos anksčiau buvę iškalti užrašai su nuorodomis į Senąjį Testamentą — viename minimi žmonės ir cituojama Pradžios knyga, kitame — eilės iš religinių giesmių.
Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso (Vokiečių g. 13A) archeologiniai tyrimai tęsis iki liepos 19 dienos. Po to archeologinių tyrimų eiga bus pristatyta vilniečiams ir miesto svečiams, vyks pažintinės ekskursijos. Pirmoji jų — jau liepos 17 dieną.
Atrastų kolonų pagrindai lengvai atpažįstami iš turimų Sinagogos nuotraukų. Pasak dr. J. Seligman, atradimo buvo tikėtasi, tačiau išvydus kolonų pagrindus vis tiek apėmė ypatingas džiaugsmas.
Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai
Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 metais: pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o praėjusių metų liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų ir dalį Bimos.
Vilniaus Didžiosios sinagogos išlikę ženklai Vokiečių g. 13A — svarbi Vilniaus kultūros paveldo vertybė. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.
Mūrinė renesanso–baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII a. iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis (ritualiniais baseinais). Pastatai sudarė dviejų kiemų kompleksą, vadinamą Shulhoyf. 1903 m. tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašūno rabinų biblioteka.
Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 m. pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.
Didžiosios sinagogos architektūrinius tyrimus vykdo Jungtinė kultūros paveldo profesionalų komanda iš Lietuvos, Izraelio, Amerikos, Geros valios fondo ir archeologinių tyrimų grupės narių lėšomis.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja sutvarkyti Didžiosios sinagogos aplinką. Jau baigiamas rengti Žydų istorinės gatvės atkūrimo ir sutvarkymo techninis projektas. Savivaldybė prisideda ir prie Archeologinių tyrimų viešinimo, parengdama informacinį stendą apie tyrimus, organizuoja tyrimų pristatymus miestiečiams.
