Maskvoje bus surengti šventiniai fejerverkai, skirti TSRS ir Rytų Europos miestų išvadavimo nuo fašistų metinėms. Renginiai vyks rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms.
Vilniaus išvadavimo proga saliutas vyks liepos 13 dieną, o Kauno — rugpjūčio 1 dieną. Be to, artilerijos saliutai bus paleisti Rygos ir Talino išvadavimo proga.
Baltijos šalių valdžios institucijos išreiškė protestą prieš Rusijos ketinimą. Pirmoji pasipiktino Estija, jos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir perdavė jam notą. Vėliau panašiai padarė ir Latvija bei Lietuva.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad šie saliutai paleidžiami "žmonių, kurių praktiškai jau nebeliko, garbei".
"Daugelis žuvo dar karo metais, atidavę savo gyvybę vardan žmonių laisvės. Daugelis kariavo ne dėl politinių vertybių, ėjo dėl šūkių, o už tai, kad pasaulis ir Europa turėtų galimybę ramiai ir taikiai gyventi", — sakė Zacharova.
Ji taip pat pridūrė, kad kalbama apie Rusijos teritoriją, ir lieka neaišku, kodėl Maskva turėtų atsiklausti, kokia proga rengti fejerverkus.
Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Igoris Šatrovas sakė, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, siekia ištrinti šalies istoriją TSRS laikotarpiu.
Pasak jo, dabartinė Lietuvos vadovybė labiau linkusi minėti fašistų pajėgų atvykimo į Lietuvos teritoriją metines, o ne išvadavimo nuo jų datą. Šatrovas pažymėjo, kad tai yra Lietuvos elito politiniai kompleksai.
Rusijos ambasada Lietuvoje mano, kad Vilniaus reakcija į Maskvos ketinimą surengti šventinius fejerverkus Lietuvos sostinės išvadavimo nuo nacių metinių proga yra "neadekvati".
Ambasada pažymėjo, kad "destruktyvus Vilniaus požiūris", "iškreipiantis mūsų bendrą istoriją ir menkinantis tūkstančių sovietų karių atminimą", yra tiesiog nepriimtinas.
