VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Jau kurį laiką Lietuvos upes kankina hidrologinė sausra, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Hidrologinės sausros formavimuisi reikalingas ilgas laikotarpis, ypač jei kalbama apie požeminius vandenis. Hidrologinė sausra gali pasireikšti net ir po kelių sausesnių sezonų ar kelerius metus besitęsiančių sausringų sąlygų.
Tarnybos specialistai pabrėžia, kad jeigu šiuo metu vyraujanti hidrologinė situacija būtų susidariusi tik dėl šių metų gegužės – birželio mėnesiais užsitęsusių karščių, tai vandens lygis nebūtų taip smarkiai nukritęs, nes vandens telkiniai naudotųsi gruntinio vandens rezervu.
Didesnių upių (Neries, Nemuno ir kt.) vandens lygis nulijus gausesniam lietui pakyla, bet "išsilaiko" vos dieną ar tik kelias valandas. Neries upėje ties Vilniumi dėl iškritusių gausesnių kritulių vandens lygis pakyla apie 12 cm (vandens debitas apie 10 m³/s).
Nors pastaruoju metu kritulių iškrito nemažai, tačiau jų pasiskirstymas laiko atžvilgiu nebuvo tolygus ir pakankamas, kad padėtų atsigauti sausros išsekintiems vandens telkiniams. Stichinei sausrai pasibaigus, hidrologinė sausra tebesitęsia. Artimiausiu metu numatomi šiltesni, be lietaus orai, todėl hidrologinės sąlygos keistis neturėtų.
Anksčiau aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kreipėsi į Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministeriją ir informavo, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje yra susidariusi kritinė padėtis. Buvo skelbiama, kad smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries baseino vandens ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.
Baltarusija atsakė, kad vandens lygio sumažėjimas Neries upėje Baltarusijoje yra natūralių svyravimų ribose ir nėra kritiškas.
