Grybauskaitė pareiškė, kad dabar Lietuva yra demokratijos proceso pradžioje.
Deja, tik dabar. Turėkim vilties, kad taip ir yra.
Ar pabaigusi savo kadenciją šalies vadovė supranta, kodėl po dešimties jos valdymo metų mūsų valstybė yra tik demokratijos proceso pradžioje, ką ji ir pati pripažino, kalbėdama be popieriaus. Kodėl jos valdymo laikotarpiu mūsų valstybėje atsirado tiek daug neteisingumo?
Apie tai dabar bus daug kalbama. Negailima aštrios kritikos, sarkazmo ir net patyčių. Iš valdžios vyrų ir moterų lūpų. Iš aptarnaujančios žiniasklaidos ir samdomų politologų choro. Nustojom krūpčioti?
Šių dienų visuotinė euforija Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos atžvilgiu atrodo emocinga, tikra. Bet truputį naivi.
Prisiminkim panašią euforiją prieš dešimtmetį, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat sakė teisingus žodžius. O devyniasdešimt nuošimčių tautos tuo tikėjo ir audringai džiūgavo, laukdama prasidėsiančios tiesos ir šviesos.
Ne vienerius metus dauguma karštai pritarė "kovos" su oligarchais deklaracijoms ir imitacijoms. Buvo didžiulis, masinis Dalios Grybauskaitės palaikymas įtvirtinant savo valdžią ir... tikėjimas. Tikėjimas, kad tai tik valdymo ir įtakos įrankių perėmimas, o po to prasidės audringa kova už valstybę. Iš tikrųjų tai buvo tik totalinės visuomenės kontrolės, autokratijos ir asmeninės karjeros tarptautinėje politikoje siekis.
Meilė ir džiaugsmas politikoje neišvengiami. Tačiau niekada nebūna ilgalaikiai ir realūs. Politika — ne jausmai, o praktinis, dažniausiai negailestingas veikimas ir interesų bei galios žaidimas. Tikra dabar yra tik viltis, kad blogėjimas baigėsi. Vilčiai dar reikia realizuotis. Džiugesys dėl skambių žodžių, dėl gražios simbolikos praeis.
Apie jokias nors reformas ir esmines permainas, kurių būtinybė tvyro ore, kol kas net neužsimenama. Skamba tik bendros frazės, girdėtos dešimtmečiais. Tai ne kokia nors naujojo prezidento kritika — juk dar niekas neprasidėjo.
Vieni mėgsta alų, kiti vyną, dar kiti — šampaną. Tačiau politikoje, valstybės gyvenime, Gerovės valstybės statybose emociniams apsvaigimams ne vieta. Daug kartų esame nudegę. Tiesiog būkime realistai ir spręskime pagal darbus.
Šampanas išgertas. Balius baigėsi. O darbo savaitė prasideda jau pirmadienį.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
