VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Vilniuje, Antakalnio kapinėse, ambasadų atstovai Lietuvoje, veteranai ir visuomeninės organizacijos pagerbė Lietuvos sostinės išlaisvinimo nuo fašistų įsibrovėlių aukų atminimą 75-ujų išlaisvinimo iš nacių užpuolikų metinių proga.
Laikinasis Rusijos Federacijos reikalų Lietuvoje patikėtinis Dmitrijus Masiukas pavadino Vilniaus išlaisvinimą svarbiu įvykiu Didžiojo Tėvynės karo istorijoje.
Jis taip pat pakomentavo Lietuvos protestą dėl Rusijos valdžios sprendimo paleisti fejerverkus Vilniaus ir Kauno išlaisvinimo proga.
"Toks požiūris yra įrodymas, kad Lietuvos Respublikos vadovybė laikėsi politikos, siekiančios iš naujo interpretuoti Antrojo pasaulinio karo rezultatus", — teigia Rusijos ambasada Lietuvoje.
Hitlerio armijos okupacija Vilniuje prasidėjo 1941 metų birželio 24 dieną ir truko 1115 dienų, iki 1944 metų liepos 13 dienos, kai Raudonoji armija įžengė į miestą.
Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė, kad Maskvoje, ant Poklonnaja gora kalvos, nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai fejerverkų, skirtų pagerbti 75-ąsias Vilniaus išlaisvinimo iš nacių užpuolikų metines. Rusija planuoja surengti analogiškus renginius kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengdamasi 75-osioms Didžiosios Tėvynės karo pergalės metinėms. Kauno garbei fejerverkai bus paleisti rugpjūčio 1 dieną.
Anksčiau Lietuva buvo pasipiktinusi dėl Rusijos valdžios ketinimų paleisti fejerverkus. Lietuvos užsienio reikalų ministerija protestavo ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neužtikrino laisvės Lietuvai". Protestus prieš tokius įvykius taip pat išreiškė Latvija ir Estija.
Rusijos ambasada Lietuvoje pavadino Vilniaus reakciją "neadekvačia".
Savo ruožtu oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai šaudomi Rusijos teritorijoje, ir Maskva neprivalo atsiklausti, kokia proga gali tai daryti.
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas pažymėjo, kad Baltijos šalys, pasisakydamos prieš fejerverkus Vilniaus, Rygos ir Talino išvadavimo nuo nacių metinių proga, kišasi į Rusijos vidaus reikalus. Jis pažymėjo, kad šios šalys nuolat perrašo istoriją, nepaisydamos Niurnbergo ir kitų tarptautinių procesų.
Pareiškimai dėl "sovietinės okupacijos"
Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą".
Rusija pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, nes Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo to laikotarpio tarptautinės teisės aktams.
Be to, nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų pritarimą.
Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos URM pabrėžė, kad dėl to neįmanoma vadinti Baltijos šalių buvimo TSRS dalimi "okupacija".
