VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Lietuva nori tapti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) nare, kad galėtų kovoti su Rusijos energetikos projektais. Tai apima ir "Nord Stream-2" dujotiekį, ir Baltarusijos AE, kuri statoma su Rusijos kompanija "Rosatom".
Apie tai rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius RuBaltic.ru.
Anksčiau Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad Vilnius suinteresuotas kuo greičiau tapti TEA nariu. Jis pabrėžė, kad narystė organizacijoje taps Lietuvos kaip "pažangios energijos valstybės" pripažinimu ir suteiks naujų galimybių.
Vilniaus prašymas dėl narystės TEA buvo patvirtintas birželio mėnesį. Priėmimo procesas paprastai trunka nuo dvejų iki penkerių metų.
"Lietuvos įstojimas į Tarptautinę energetikos agentūrą reiškia, kad šalis įsipareigoja diegti ekologišką energiją namuose ir masiškai pereiti prie vėjo malūnų, saulės kolektorių ir jūros bangų energijos", — sakė Nosovičius.
Tačiau ekspertas mano, kad Vilnius, nusprendęs prisijungti prie TEA, siekia ne tik ekonominių, bet ir politinių tikslų.
Pasak jo, organizacija Lietuvai reikalinga kaip "dar viena tarptautinė platforma kovoje su Kremliaus "energijos plėtra"".
Pavyzdžiui, Vilnius, naudodamasis aplinkos apsaugos pretekstu, galės pateisinti kovą su Baltarusijos atominės elektrinės statyba, nes "žaliosios energetikos pramonės" rėmėjai mano, kad branduolinė energija yra "absoliutus blogis".
"Tarptautinė energetikos agentūra Lietuvos pareigūnams yra puiki platforma pasakyti tarptautiniams partneriams, kokį "baisų projektą" įgyvendina "Rosatom" prie Lietuvos sienų", — rašo Nosovičius.
Lietuva galės naudoti šį argumentą kaip "naują pagrindą" kovoje su "Nord Stream-2" ir kitų Rusijos energetikos projektų statybomis.
Tuo tarpu, kaip teigia ekspertas, "žalioji energetika" tokioms mažoms šalims kaip Lietuva kainuoja daug pinigų, ir perėjimas prie jos bus didelė finansinė našta. Taip pat Europos Sąjunga mažiau linkusi subsidijuoti lietuvius ir kitus "naujus europiečius".
"Lietuvos narystę Tarptautinėje energetikos agentūroje turės apmokėti iš savo mokesčių paprasti piliečiai", — mano Nosovičius.
Pasak eksperto, rusofobijos labui Lietuvos vadovybė yra pasirengusi paaukoti visą šalį.
Lietuvos reakcija į Rusijos energetikos projektus
Lietuvos politikai nuolat kritikuoja "Nord Stream-2" projektą ir priešinasi Baltarusijos AE statybai.
Baltarusijos AE statoma Gardino regione, 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva griežtai kritikuoja projektą, teigdama, kad objektas kelia grėsmę jos nacionaliniam saugumui. Visų pirma, Vilnius nėra patenkintas statybos vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad stotis statoma su Rusijos valstybine korporacija "Rosatom".
Lietuva ne kartą ragino boikotuoti objekto statybą. Lietuvos valdžios institucijos atsisakė pirkti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.
Baltarusijos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.
Projektas "Nord Stream-2" apima dviejų dujotiekio linijų statybą, kurių bendras pajėgumas yra 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
Vamzdyną kritikuoja kai kurios Vakarų šalys, tarp jų JAV, Ukraina ir Lietuva.
Vašingtonas tikisi įgyvendinti savo planus, susijusius su SGD tiekimu į Europą, o Kijevas baiminasi, kad po dujotiekio paleidimo jis praras pajamų iš Rusijos dujų tranzito.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pavadino projektą "nepagarba" ES pagrindinei politikai.
2013 metais Vilnius pasiūlė valstybėms, susijusioms su "Nord Stream-2" statybomis, dalyvauti šio projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.
Taip pat Lietuva noriai perka brangias SGD iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad Amerikos dujos Lietuvai kainuoja daugiau nei rusų, tačiau Vilnius neatskleidžia degalų pirkimo kainos, sakydamas, kad tai yra pelninga.
