VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. "Azov" bataliono slaptas kalėjimas, kurį globojo Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), Mariupolio oro uoste egzistavo bent iki 2018 metų lapkričio, o pati specialioji tarnyba siekė išvengti informacijos nutekėjimo. Tai patvirtina SBU dokumentas, kuris atsidūrė RIA Novosti žinioje.
Kita vertus, nėra faktų, rodančių, kad kalėjimas nustojo egzistuoti. Be to, už paleidimą iš aukų ar jų giminaičių buvo grasinimais reikalauti pinigai, apie ką liudija tas pats SBU dokumentas ir buvusio kalinio pasakojimas, kurie pateko į "RIA Novosti" tyrimą.
Antroje tyrimo dalyje "RIA Novosti" skelbia SBU karininko iš Mariupolio — SBU penktosios karinės kontržvalgybos valdybos trečiojo skyriaus vyresniojo operatyvinio įgaliotinio ypač svarbiais reikalais papulkininkio Sergejaus Stecenko pažymą. 2018 metų lapkričio 1 dienos pažymoje Stecenko pranešė vadovybei apie kontaktą su savo "agentu Reno". Tai kažkoks Ukrainos karys, kuris pasakojo Stecenko apie nuotaikas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose.
Į Reno kreipėsi vietinė gyventoja Liudmila Momot su prašymu išaiškinti jo sūnaus Igorio (gimusio 1990 metais), kuris dingo 2018 metų spalio 3 dieną, likimą.
Liudmila papasakojo Reno, kad praėjus savaitei po Igorio dingimo, jai paskambino nežinomas asmuo ir pranešė, kad jos sūnus yra oro uoste, bet jis dar gali būti paleistas už 3 tūkstančius dolerių. Pensininkė tokių pinigų neturėjo ir paprašė Reno pagalbos, nes jis yra "aukšto rango karys".
Stecenko, savo ruožtu, pažadėjo Reno išspręsti situaciją, įsakęs: "Siekiant išvengti informacijos nutekėjimo apie kalinių laikymo izoliatoriuje vietą nurodytos įstaigos teritorijoje, orientuoti Reno, kad Momot būtų pranešta, jog oro uosto teritorijoje nėra kalėjimų".
Dar vienas tyrimo liudininkas Pavelas Karakosovas, kuris patyrė kankinimą ir sušaudymo imitavimą Mariupolio oro uosto izoliatoriuje, papasakojo, kad nužudyti buvo laidojami be pavardžių po numeriais. Pasak jo, Mariupolyje, tuo tarpu ir šalia kalėjimo, gali būti masinės aukų kapavietės.
