Jungtinės Amerikos Valstijos išsiuntė naikintuvus F-35A ir F-15E į Lenkiją, Lietuvą ir Estiją, siekdamos išbandyti savo karinių oro pajėgų pasirengimą dislokuotis Rytų Europoje. Lėktuvai jau atvyko į Lenkijos oro bazę "Povidze" ir Lietuvos oro bazę Šiauliuose.
NATO pratybos Baltijos šalyse vyksta labai intensyviai, o F-35 oro gynybos treniruotės atrodo keistai. Atrodo, kad amerikiečiai yra labai susirūpinę dėl Rusijos S-400 sistemų galimybių rinkti informaciją apie "stealth" technologijas (tai technologija, metodų kompleksas, naudojamas karo aviacijoje ir karo laivyboje, siekiant sumažinti objektų aptikimo radarais galimybę). Todėl Amerika atsisakė tiekti F-35 sąjungininkei Turkijai, kuri išdrįso įsigyti S-400, tačiau tuo pat metu rengia "stealth" skrydžius netoli Rusijos radarų Kaliningrado srityje. Kur logika?
Lietuvoje du F-35A naikintuvai mokosi veikti "priešakiniuose taškuose", o Estija glaudžiai susipažino su Amerikos "nematomaisiais" dar 2017 metų pavasarį. Lenkija jau planuoja įsigyti 32 F-35 naikintuvus.
Pratybų metu JAV penktos kartos naikintuvai-bombonešiai ruošiasi patruliuoti Baltijos regione, degalai ir ginkluotė tiekiama orlaiviams iš vietos arsenalų. Šie fragmentai demonstruoja JAV oro pajėgų pasirengimą dislokuoti F-35 Europoje nuolatinės rotacijos būdu — 2020 metais pagal NATO programą "Europos saugumo užtikrinimo iniciatyva", kurios biudžetas siekia 6,5 mlrd. JAV dolerių.
Akivaizdūs tikslai ir priemonės
F-35 perkėlimą į Europą amerikiečiai vadina parama NATO sąjungininkams. Atvykus dviem amerikiečių naikintuvams, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas papasakojo žurnalistams apie Lietuvos kariuomenės sėkmę danguje ir ant žemės. Tačiau JAV oro pajėgų gebėjimas slaptai įsiskverbti į priešo teritoriją yra įtvirtintas Pentagono strategijoje ir veiklos koncepcijose. Tai padaryta ne tam, kad būtų palaikytas Vilnius ir kiti sąjungininkai, o tam, kad būtų sunaikintas priešas, tai yra, strateginiai taikiniai Rusijos Federacijos teritorijoje. Be to, išlieka galimybė panaudoti branduolinius ginklus, kuriuos F-35 geba nešti.
Kaliningrado sritis Jungtinių Valstijų ir NATO pratybose atlieka "mažos Rusijos" vaidmenį. Jei pavyks "susidoroti" su šiuo modeliu, "partneriai" veiks toliau. Daugiafunkcių naikintuvų-bombonešių skrydžiai netoli S-400 budėjimo Kaliningrado srityje zonos suteikia amerikiečiams vilties atrasti spragų Rusijos oro gynybos sistemoje, be to, greičiausiai tai leis ir Rusijos specialistams nustatyti naujus "nematomų" naikintuvų trūkumus.
Rusija žada adekvačiai reaguoti į visus planus stiprinti JAV ir NATO karines pajėgas Rytų Europoje. 2019 metais Maskva sustiprino Kaliningrado srities oro gynybą, nusiuntė ten mišrią aviacijos diviziją. Dar anksčiau Baltijos laivyno pakrantės pajėgos buvo sustiprintos tankų pulku, o netoli Kaliningrado dislokuota raketų brigada buvo aprūpinta sistemomis "Iskander-M".
Rusijos Baltijos laivynas tapo galinga grupe (dešimtys naujų laivų ir povandeninių laivų su didelėmis autonominėmis ir sparnuotosiomis raketomis).
Reikia pridurti, kad JAV oro pajėgų užduočių sudėtingumas Baltijos regione ir realūs daugiafunkcių F-35 pajėgumai akivaizdžiai nesutampa.
Nepaisant fizikos dėsnių
Pentagonas iš "Lockheed Martin Corporation" pareikalavo universalaus, nepastebimo ir nebrangaus penktos kartos naikintuvo, kurį galėtų naudoti jūrų pėstininkai ir lėktuvnešiai. Trilijono dolerių vertės "bendro puolamojo naikintuvo" projektą kartu su Jungtinėmis Valstijomis nuo 2001 metų finansuoja Jungtinė Karalystė, Danija, Italija, Nyderlandai, Kanada ir Turkija. Per dešimtmetį pavyko sukurti visą šeimą, kurioje F-35A pakyla įprastai, F-35B gali pakilti ir nusileisti vertikaliai, o F-35C yra pritaikytas kilti iš lėktuvnešio, naudojant katapultą.
Iš pradžių buvo planuojama išleisti tris tūkstančius penktos kartos universalius naikintuvus. F-35 eksploatuojamas nuo 2012 metų, tačiau jis gaminamas palyginti nedidelėmis partijomis ir nuolat kritikuojamas dėl techninių problemų ir daugelio katastrofų. Be to, šis naikintuvas daug kainuoja — vidutiniškai apie 100 milijonų dolerių už vienetą.
Pasak ekspertų, lėktuvas nepakankamai greitai apsisuka ir pasiekia aukštį, todėl jis negalėtų laimėti mūšio arba greitai palikti apšaudymo zoną.
F-35 nėra visiškai "nematomas". Pentagonas pareiškė, kad yra didelių problemų, susijusių su F-35 programinės įrangos veikimu. Orlaivio elektroninės sistemos dažnai genda. Kabinos konstrukcija yra tokia, kad mažiau nei 70 kilogramų sveriantis pilotas katapultuodamas gali žūti. Todėl F-35 neatsitiktinai buvo įtrauktas į 2015 metų nesėkmingiausių naikintuvų reitingą, kurį sudarė karinis-politinis leidinys "The National Interest".
Iš pradžių Pentagono reikalavimai lėktuvui prieštaravo vienas kitam: atakos užduočių sprendimas ir pranašumas ore, puikus radaro kompleksas ir sutrumpintas kilimo (nusileidimo) laikas. Šie reikalavimai pradėjo prieštarauti fizikos ir aerodinamikos dėsniams, ir F-35 nenukonkuravo ankstesnės kartos orlaivių. Be to, šis naikintuvas visais savo parametrais gerokai nusileidžia Rusijos penktos kartos sunkiajam naikintuvui Su-57.
Naujo kandidato į JAV gynybos ministro postą Marko Espero pareiškimas apie tai, kad penktos kartos naikintuvai F-22 "Raptor" ir F-35 "Lightning II" šiais metais nebus paruošti net 80 proc., yra ne kas kita, kaip nesėkmės technologijos srityje pripažinimas. Be to, iki pat 2040 metų Jungtinių Valstijų oro pajėgos neturės alternatyvų ar galimybių atsisakyti F-35.
Jungtinių Valstijų naikintuvais planuojama liepos 23 ir 25 dienomis sunaikinti taikinius Kazlų Rūdoje. Bet galiausiai tik pusė Vašingtono "nematomų" F-35 yra pasirengę greitai atakuoti (yra geros techninės būklės). Ar Lietuva ir kitose Baltijos šalys tai žino?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
