VILNIUS, liepos 24 — Sputnik. Lietuva pateko į didžiausią pajamų nelygybę turinčių ES šalių sąrašą, rodo Statistikos agentūros "Eurostat" duomenys. Tyrimo rezultatai paremti 2017 metų duomenimis. Anot "Eurostat", Bulgarija pirmauja pagal pajamų nelygybę: jos rezultatas — 8,2 balo. Lietuva užima antrąją vietą su 7,3 balo rodikliu.
Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas Vasilijus Koltašovas papasakojo, kad Vilniaus antirusiška retorika jau pradėjo duoti "pirmuosius vaisius" Lietuvos ekonomikai.
"Lietuvos valdžia iš visų jėgų stengiasi laikytis Šiaurės Atlanto aljanso politikos, JAV, ES linijos Rusijos atžvilgiu, elgiasi labai, labai nedraugiškai, ir tai lėmė prekybos srautų poslinkį. Šis poslinkis — ilgam. Šis prekių srautas į Lietuvą nesugrįš, ir vargu ar galima tikėtis kokio nors ekonominio stebuklo. Priešingai, ES žiūri į Lietuvą kaip į vieną iš vidinės periferijos šalių, o jos resursai turėtų būti naudojami centro užduotims spręsti, o ne atvirkščiai. Ne Vokietija turi perskirstyti išteklius Lietuvos naudai ir sakyti: "Vokiečiai, turėkite kantrybės, pakelkime gyvenimo lygį Lietuvoje"", — pažymėjo ekonomistas.
Ekspertas taip pat priminė, kad Lietuvoje ne visi gauna net minimalų darbo užmokestį. Visų pirma, kalbama apie ne visą darbo dieną arba neoficialiai dirbančius žmones.
"ES dirbtinai nekelia gyvenimo lygio Lietuvoje ir nesirūpina sukurti ten kokias nors klestėjimo sąlygas, panašias į tas, kurias Baltijos šalys turėjo sovietmečiu. Jei kažkokiu stebuklingu būdu valdžia galėtų pritraukti resursų, investicijų, užtikrinti gyvenimo lygio ir ekonomikos augimą, ES pasakytų: "Na, ką, šaunuoliai, mes visada tikėjome jumis". Kadangi tai nevyksta, ES tęsia seną išteklių ėmimo politiką. Jos tikslas — ne atnešti Rytų Europos šalims klestėjimą. Uždavinys — panaudoti jų išteklius ES centro ekonomikoms stabilizuoti. <...> Lietuva nekaip negali patekti į šią grupę, nes ji, kaip ir Rumunija, Bulgarija, turi aptarnauti ekonominį stabilumą. Ne eiliniam gi vokiečiui už tai mokėti. Tegul už tai moka eiliniai latviai, lietuviai, estai. Lietuva buvo visomis rankomis "už", ji net neklausė, kokiomis sąlygomis yra Europos Sąjungoje. Ir dabar gavo savo vietą", — pažymėjo Koltašovas.
