Latvijoje papasakojo apie bandymo paversti Rusiją prieše pavojų

© Sputnik / Владимир ПесняLatvijos sostinė Ryga, archyvinė nuotrauka
Latvijos sostinė Ryga, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pasak buvusio Latvijos URM vadovo, toks bauginimas leidžia valdžiai pateisinti dideles karines išlaidas, o tai naudinga JAV, nes tokiu būdu Vašingtonas gali atsikratyti pasenusių ginklų

VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Jei Latvijos valdžia ir toliau gąsdins gyventojus "Rusijos grėsme", ji susidurs su neigiamomis pasekmėmis, interviu "NRA" metu pareiškė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas.

Anot jo, toks bauginimas leidžia valdžiai pateisinti dideles karines išlaidas, ir tai naudinga JAV, nes tokiu būdu Vašingtonas gali utilizuoti pasenusius ginklus. Jurkano nuomone, Latvija biudžeto lėšas turėtų nukreipti svarbesniems tikslams — pavyzdžiui, švietimui.

Be to, buvęs ministras mano, kad padėtis Latvijoje nepagerės, jei Ryga nesiims diplomatijos santykiuose su Rytų kaimyne.

"Mūsų geografinė padėtis — vienas didžiausių mūsų gamtos turtų. Ir čia yra mūsų didžiosios rinkos, tai yra mūsų saugumas. Jei mes ir toliau gąsdinsime savo žmones, kad "rusai puola", o ne mėginsime suprasti, kas vyksta pas kaimynus, ir nepanaudosime diplomatijos, kaip ginklo santykiams ne tik su politiniu elitu, bet ir su pačiais Rusijos žmonėmis pagerinti, mes pralaimėsime. Visada jausime Rusijos šoną, todėl bus geriau, jei šis šonas bus šiltas", — reziumavo Jurkanas.

Jis taip pat kritikavo valstybinės kalbos politiką ir priminė, kad net prieškario Latvijoje mokslo įstaigose dėstė septyniomis kalbomis ir šalis iš to turėjo tik naudos, tačiau dabar valdžia draudžia rusiškas mokyklas ir įpareigoja gyventojus mokytis tik latvių kalba.

Раймонд Паулс - Sputnik Lietuva
Buvęs Latvijos kultūros ministras: Rusiją "juodina", nes jos bijo

Planuojama, kad Latvijos gynybos biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, padidės 60,3 milijono eurų.

Be to, per artimiausius trejus metus respublikos Gynybos ministerija ketina išleisti 720 milijonų eurų karinei technikai pirkti. Iš šios sumos 40 procentų bus panaudota transporto priemonėms įsigyti, 26 procentai — sausumos pajėgų poreikiams, aštuoni procentai — individualiai ir kolektyvinei aprangai pirkti.

Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai didina savo karines išlaidas. Praėjusiais metais visos trys valstybės pirmą kartą skyrė du procentus BVP gynybai.

Baltijos šalių politikai periodiškai prašo NATO ir Jungtinių Valstijų stiprinti savo pajėgas regione, argumentuodami tuo, kad neva auga "Rusijos grėsmė". Pastaruoju metu karinių kontingentų ir Aljanso įrangos, esančios prie Rusijos sienų, skaičius išaugo kelis kartus.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji neketina nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, NATO naudojasi Vakarų isterija, nes nori dislokuoti Rytų flange daugiau pajėgų ir karinės technikos.

Naujienų srautas
0