VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Nyderlandai atsisakė priimti naują medžiagą apie MH17 katastrofą, į kurią nebuvo atsižvelgta paskutiniuose Jungtinės tyrimų grupės birželio mėnesio pareiškimuose.
Apie tai RIA Novosti papasakojo vokiečių privatus detektyvas Džozefas Rešas, kuris norėjo perduoti šią medžiagą tiesiogiai prokuratūrai.
Rešas reikalavo viešo duomenų perdavimo Nyderlandų prokuratūrai, nes jam buvo grasinama ir jis susirūpino dėl savo gyvybės. Jis pareiškė, kad perdavimas turėtų vykti dalyvaujant tarptautinei žiniasklaidai ir nukentėjusių valstybių atstovams.
Dėl to Rešas savo detektyvų bendrovės "Wifka" tinklalapyje paskelbė atvirą laišką Jungtiniai tyrimų grupei ir Nyderlandų prokurorui Fredui Vesterbekui.
Laiške pranešama, kad detektyvas buvo pasirengęs pateikti garso įrašus apie 2014 metų liepos 17 dieną vykusį judėjimą oro erdvėje iš Ukrainos armijos bei separatistų naikintuvų ir "bokštelių" [skrydžio valdymo tarnybos punktų – Sputnik], Ukrainos armijos telefoninių pokalbių, specialiųjų tarnybų ir karių garso įrašus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino įvykusi skrydį, kuris grįžo tą dieną iš Brazilijos į Maskvą, skrydžio valdymo tarnybos punktų įrašus po to, kai buvo gauta informacija apie avariją, garso įrašus, įskaitant specialiųjų tarnybų, apie svarbius separatistų ir ukrainiečių karinius veiksmus kelioms savaitėms prieš ir po katastrofos metu, ranką rašytus užrašus ir asmeninius naikintuvų pilotų garso įrašus apie įvykius.
Be to, Rešas tyrimui ketino atskleisti informatoriaus vardą, kuriam įvairiomis valiutomis buvo sumokėta 15,5 mln. grynaisiais, "įstaigos" pavadinimą, kurioje jis dirbo, spėjamai sunaikinusį slaptus aukšto rango karinių ir politinių veikėjų dokumentus bei specialiųjų tarnybų rašytinius raštus apie įvykį.
"Iš Jungtinės tyrimų grupės turimų įrodymų, faktų ir informacijos aš nieko nemačiau", — pabrėžė detektyvas.
Jungtinės tyrimų grupės dar niekaip nesureagavo į vokiečių detektyvo laišką, tačiau jis gavo Nyderlandų prokuratūros atsakymą, kurį pasirašė prokurorė Ana van Doren.
Prokuratūra "atkreipė dėmesį į" detektyvo pasakojimą ir pabrėžė, kad Jungtinės tyrimų grupės "visada domisi medžiaga, kuri gali prisidėti prie tyrimo".
Tačiau prokuratūra nesutinka su Rešo nustatytomis perdavimo sąlygomis. Šiuo atžvilgiu "Jungtinės tyrimų grupės negali patenkinti prašymo".
Jungtinėms tyrimų grupėms buvo patarta kreiptis į Vokietijos prokuratūrą arba pasinaudoti atitinkamą formą grupės tinklalapyje.
Privatus tyrimas
Remiantis bendrovės "Wifka" tinklalapyje paskelbta informacija, detektyvas Džozefas Rešas tyrė MH17 avariją nuo 2014 metų.
Užsakovas, kurio vardo Rešas neįvardija, pasiūlė atlygį, pirmiausia 30, o po to dar 17 milijonų JAV dolerių už informaciją apie nelaimės priežastis.
2015 metų viduryje į detektyvą kreipėsi informatorius, kuris pateikė vertingos informacijos. Už tai jis gavo 15,5 mln. atlygį, sumokėtą grynaisiais trimis skirtingomis valiutomis — eurais, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais.
Praėjus maždaug metams po šio įvykio, Vokietijos prokuratūra apklausėl Rešą "karo nusikaltimo" byloje kaip liudytoją.
Tada Šveicarijos prokuratūra Nyderlandų prašymu atidarė Rešo banko seifą, kuriame, jo teigimu, buvo saugomi svarbūs dokumentai.
2016 metais Rešas žurnalui "Stern" papasakojo apie jam skirtus telefoninius grasinimus.
Tragedija virš Donbaso
Malaizijos oro linijų lėktuvas "Boeing 777", kuris skrido įprastu reisu iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, sudužo 2014 metų liepos 17 dieną Rytų Ukrainoje. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės, dauguma jų buvo Nyderlandų piliečiai.
Iškart po katastrofos Kijevas apkaltino sukilėlius prisidėjimu prie tragedijos, tačiau jie paneigė šią informaciją, pareiškę, kad neturi priemonių, kuriomis būtų įmanoma numušti orlaivį tokiame aukštyje.
Tarptautinės tyrimo grupės ekspertai teigė, kad orlaivį numušęs zenitinis raketų kompleksas "Buk" buvo pristatytas iš Rusijos, o po to grąžintas atgal.
Maskva kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus, taip pat pareiškė, kad tardymo išvados yra šališkos, nes jos grindžiamos tik Ukrainos pateiktais duomenimis.
Koncernas "Almaz-Antej", gaminantis priešlėktuvinės gynybos sistemas, atliko tyrimus, įrodančius, kad "Boeing" buvo numuštas iš teritorijos, kurią kontroliavo Ukrainos kariuomenė. Tačiau tyrėjai ignoravo šią informaciją.
Vladimiras Putinas pažymėjo, kad Maskva gali pripažinti tyrimo rezultatus, jei ji visapusiškai jame dalyvaus.
Rusijos gynybos ministerija teigia, kad po 2011 metų visos aptariamo tipo raketos buvo sunaikintos. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas ne kartą pareiškė, kad Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl įvykusios katastrofos.
