VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija paskelbė archyvinius dokumentus 75-ųjų Kauno išvadavimo nuo nacių okupantų karo metais sukakties proga.
Specialiame gynybos departamento tinklalapio skyriuje paviešintos kovų ataskaitos ir nuotraukos, kurios parodo Raudonosios armijos operacijos eigą, priešo pajėgų sunaikinimą, Kauno išvadavimą. Be to išplatinti ir priedų lapai apie sovietų karių žygdarbius.
Išslaptinti dokumentai atskleidė nacių okupantų žiaurumus Baltijos šalyse, vadinamąjį "mirties fabriką". Pavyzdžiui, paskelbtas aktas apie Vehrmachto armijos ir Lietuvos SS organizacijos "Smogikai" nusikaltimus prieš Merkinės miesto gyventojus. Aktas surašytas 1944 metų liepos 17 dieną.
"Vos per kelias 1941 metų lapkričio dienas vokiečių kariuomenės baudėjų būriai po žiauraus pasityčiojimo ir kankinimų nužudė apie 900 žmonių. Daugelis jų buvo palaidoti ar sudeginti dar būdami gyvi. Iš mažo Merkinės miestelio į Vokietijoje buvo išvežta apie 200 žmonių", — pažymi Rusijos gynybos ministerija.
Dokumentuose išsamiai aprašyta, kaip Kaune buvo steigiamos trys žydų koncentracijos stovyklos. Tai paaiškėja iš 1944 metų rugpjūčio 27 dienos kontržvalgybos skyriaus "Smeršas" vadovo specialaus pranešimo. Žydų getas įsikūrė Vilijampolėje.
"Nuo tada Vilijampolė virto fašistiniu žydų kalėjimu, baisių kankinimų, pažeminimo, sunkaus darbo ir egzistavimo pusbadžiu stovykla", — rašoma dokumente.
Į Kauno getą buvo ištremta apie 40 tūkstančių žydų. Išlaisvinus Lietuvos miestą, buvo parengta ataskaita apie fašistinių masinio sovietinių karo belaisvių ir civilių naikinimo faktus.
Kaip pažymi daugelis istorikų, kurie remiasi archyviniais dokumentais, Baltijos šalių (ir ypač Lietuvos) kolaborantai yra atsakingi už kruviniausius Antrojo pasaulinio karo žiaurumus. Lietuvių batalionai dalyvavo baudžiamosiose akcijose Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, jie žudė vietos gyventojus.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus išlaisvinimą nuo nacių okupantų. Taip pat liepos 13 dieną Maskvoje Lietuvos sostinės 75-ųjų išvadavimo nuo nacių metinių proga buvo surengtas fejerverkas.
Lietuva pasipiktino Rusijos valdžios ketinimu surengti fejerverkus Vilniaus ir Kauno išlaisvinimo proga. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neatnešė Lietuvai laisvės".
Rusijos ambasada Lietuvoje pavadino Vilniaus reakciją "neadekvačia".
