VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Lietuvos politikoje paskiriant į Europos Komisiją kandidatą iš Lietuvos atsiskleidė labai negraži istorija, rašo portalo Rubaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.
Kai kurie aukščiausio ešelono politikai sako, kad moteris turėtų tapti Lietuvos atstove ES vykdomojoje institucijoje, kiti reikalauja, kad tai būtų vyras. Net nepatyrusiam stebėtojui akivaizdu, kad, viena vertus, yra noras "prastumti" buvusią prezidentę Dalią Grybauskaitę į Europos Komisiją, kita vertus, noras išleisti Grybauskaitę į pensiją, tokiu būdu atkeršijant Daliai Polikarpovnai už grubumą ir kolegų įžeidimus per dešimt metų vadovavimo Lietuvoje.
Atstovo iš Lietuvos paskyrimas į Europos Komisiją buvo nepadoriai vilkinamas. Pagal pačios Lietuvos standartus tai, kad jos atstovas dar nebuvo įvardytas, jau yra skandalas. Dirbtinėje tikrovėje, kurią jų žiniasklaida sukūrė lietuviams, tokia situacija iš esmės negalėjo susiklostyti.
Europos Komisijos nariu iš Lietuvos turėjo būti tas asmuo, kurį išrinks Dalia Grybauskaitė, po to, kai pati Europos Sąjunga išrinks ją pirmininkauti Europos komisijai arba, blogiausiu atveju, pirmininkauti Europos Tarybai. Ką pasirinks naujasis ES lyderis, tą ir siųsime, nes drauge su lojaliu kolega Daliai bus lengviau dirbti Lietuvos labui Europos Sąjungoje.
Tačiau į šiuos rožinius pamąstymus įsiterpė realybė.
Paaiškėjo, kad europiečiams Lietuvos prezidentė reikalinga Briuselyje kaip pernykštis sniegas.
Tačiau po to, kai Dalia Grybauskaitė nebuvo pakviesta į jokias aukščiausias ES pozicijas, atrodė, kad intriga, kas iš Lietuvos bus deleguotas į Europos Komisiją, išnyko.
Tarptautine Dalios Grybauskaitės karjera pasibaigus prezidento kadencijai niekas neabejojo. Ir tai nenuostabu, nes mitas apie kai kurias fantastiškas jos savybes ir valdymo kompetencijas, kurios suteikia jai galimybę vadovauti JT, NATO, UNESCO ar Europos Sąjungai, metai iš metų buvo kalamas į lietuvių galvas. Kas gali būti paskirtas į Europos Komisiją, jei ne ji?
Todėl Lietuvos oficialiosios propagandos gerbėjus labai stebina tai, kas vyksta dabar.
Lietuvos politikai ne tik nepasirinko jos kaip eurokomisarės iš Lietuvos, bet ir ginčijasi, ar komisijos narė turėtų būti moteris.
"Tarp aptartų kandidatų yra tik vyrai, nes šiandien ministrų kabinete neturime moterų", — sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdančiosios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Po šių žodžių Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis suskubo patikinti lietuvius, kad šalis turi galimybę deleguoti moteris į Briuselį.
"Lietuva turi kandidatų ir kandidačių, todėl mes turime palaikyti šiuos sprendimus (kalbant apie lyčių lygybę), tačiau tai neturėtų būti tik Lietuvos problema", — sakė Skvernelis neįvardindamas jokios konkrečios moters.
Kol kas konkretų vardą garsiai ištarė tik su eksprezidente susiję Landsbergiai, kurie kategoriškai iškėlė klausimą: galų gale, ar jūs ketinate deleguoti "mūsų viską" į Europos Komisiją ?!
"Mūsų visuomenė linkusi kaip kandidatę matyti baigusią prezidento kadenciją Dalią Grybauskaitę", — atvirame laiške rašė Konservatorių partijos (Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, eurokomisaru turi tapti labiausiai patyręs žmogus, išmanantis ES vidaus ir užsienio politiką, turintis aukštą tarptautinę reputaciją.
Triukšmas aplink Europos komisarą jau supykdė ir naująjį Lietuvos prezidentą, kuris pažadėjo asmeniškai "išspręsti" situaciją.
"Nerimas dėl Europos Komisijos nario kandidatūros, Seimo nesutarimas su vyriausybe ir jos vadovu šiuo klausimu ne tik sulėtina, bet ir diskredituoja Europos Komisijos nario atrankos procesą, pablogina mūsų derybų galimybes, kuriomis naudojasi kitos šalys", — teigė Gitanas Nausėda, pasirengęs padėti vyriausybei ir Seimui susitarti dėl Lietuvos delegato į Briuselį kandidatūros.
Tačiau Nausėda Lietuvos politikoje nėra aukščiausias teisėjas ir ne aukščiausias arbitras. Jis yra politinis žaidėjas, kaip ir visi kiti, ir taip pat žaidžia savo žaidimą. Naujasis valstybės vadovas balansuoja tarp įvairių galios centrų, besitikėdamas su laiku suformuoti savąjį.
Nausėda yra artimas konservatoriams, tačiau jis sudarė "nepuolimo paktą" su "valstiečiais" ir Skverneliu. Todėl Lietuvos prezidento atstovas pareiškia, kad Vilnius gaus vertingesnį portfelį Europos Komisijoje, jei į Briuselį deleguos moterį, bet moters dar neįvardija.
Todėl sąmyšis aplink delegatą į EK galiausiai virsta užsitęsusiu politiniu balaganu.
Jau pasklido gandai apie tam tikrą naujojo Europos Komisijos pirmininko laišką Lietuvos prezidentui, kuriame Ursula von der Leyen tariamai paragino lietuvius siųsti moterį į Briuselį. Kadangi iš visų Lietuvos moterų politikų Angelos Merkel statytinė bendravo tik su Dalia Grybauskaite, manoma, kad von der Leyen reikalauja būtent jos kandidatūros.
Čia Lietuvos politinė klasė labai guodžia save. Net po to, kai Grybauskaitė grįžo iš aukščiausių postų paskirstymo Briuselyje, jie negalėjo patikėti, kad Europos Sąjungą įsteigusioms šalims visai nerūpi Lietuva. ES viduje augančios krizės sąlygomis jiems atvirai nusispjaut į tai, ką Lietuva deleguos į EK — vyrą, moterį, ar gyvą velnią.
Taigi tai, kas vyksta Lietuvos politikoje, yra vidinė komedija. Buvusios prezidentės kandidatūrą palaikančių lobistų motyvai yra aiškūs. Pareigos Europos Komisijoje yra rimta politinė pozicija, kurios Lietuvos konservatoriams būtų keista atsisakyti.
Su buvusios prezidentės oponentų motyvais dar aiškiau.
Dalią Polikarpovną reikia pagaliau "išleisti" į pensiją, beje, tuo pačiu atkeršijant už visus pažeminimus ir įžeidimus, kuriuos ji leido sau per 10 valdymo metų.
Sovietinis blogiausia šio žodžio prasme "raudonosios Dalios" valdymo stilius visiems gerai žinomas. Atrodė, kad buvusi jos Ekscelencija eidama aukštas pareigas laikė privilegija atsitiktinai įskaudinti ir pažeminti kolegas. Dirbant su ja, buvo norma girdėti tokias frazes kaip "man neįdomu, ką mano ūkio ministras, mane domina, kaip jis vykdo mano pavedimus".
Taigi, be paprasto ir primityvaus motyvo — užsitikrinti savo grupei palankią Briuselio poziciją —Lietuvos politikus skatina dar paprastesnis motyvas: atsirokuoti su Dalia Polikarpovna sužlugdant jos karjerą Europoje.
Todėl ši sumaištis, moksliškai vadinama demokratinėmis procedūromis, atrodo pasibjaurėtinai.
