VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Vilniuje tęsiasi skandalas dėl nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nukabintos atminimo lentos nacių bendrininkui Jonui Noreikai.
Pirmadienį ant paminklo rašytojui Petrui Cvirkai atsirado lenta su penkiakampe žvaigžde ir užrašu "Drauge Šimašiau, didžiuojuosi". Apie tai pranešė "Facebook" vartotojai.
Be to, kaip rašo socialinių tinklų vartotojai, tai nėra vienintelis šio ryto įvykis. Ant paminklo Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai taip pat buvo pakabinta lenta su užrašu "Šimašiau, ar aš kitas?".
Liepos 27 dieną nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Jonas Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
Daugybė politikų kritikavo Šimašių, ypač partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai“ nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Konservatoriai anksčiau siūlė nugriauti paminklą Cvirkai, nes, jų manymu, tai yra ideologinis simbolis, kurį Rusija gali panaudoti "kaip savo informacinio karo įrankį".
Reaguodamas į Noreikos atminimo lentos nukėlimą, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad "istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis".
Jis pasiūlė suburti diskusijų grupę, kurioje dalyvautų istorikai, politologai, kultūros paveldo specialistai, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires. O kol vyks tokių principų rengimas, prezidentas kviečia laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui.
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
