Su Lietuva besiribojantys Lenkijos miestai dabar turi rimtų konkurentų. O Lietuvos, Latvijos ir Estijos biudžetuose — skylės dėl surinktų mokesčių trūkumo iš prekybos maisto ir plataus vartojimo prekėmis.
Lietuvos ir Rusijos pasienyje Kaliningrado srities kryptimi — kamščiai. Ir jie yra susiję ne su techniniais sutrikimais pasienio kontrolės punkte, o su žmogiškuoju veiksniu. Lietuviai ir latviai patraukė į Rusijos anklavą pasinaudodami nemokamomis elektroninėmis vizomis. Vieni — norėdami iš arčiau pažvelgti į istorinius Rytų Prūsijos objektus, kiti — parsivežti pigesnio benzino ir maisto, buitinės chemijos ir namų apyvokos prekių, kurių kainos yra žemesnės nei Lietuvos ir Latvijos parduotuvėse.
Anksčiau lietuviai apsipirkti važiuodavo į netoli pasienio esančius Lenkijos miestus. Net per valstybines šventes, užuot pasivaikščioję su trispalvėmis miestų alėjose ir aikštėse, lietuviai nuo ankstaus ryto užplūsdavo Suvalkų ir Balstogės parduotuves. Į Seimo narių-patriotų raginimai liautis pildyti Lenkijos biudžetą — paprasti Lietuvos gyventojai tik numojo ranka. Atseit, atstokit nuo mūsų, ir taip sunku sudurti galą su galu dėl mažų atlyginimų pagal Europos standartus. O kelionių į Lenkijos parduotuves dėka trijų žmonių šeima kažkokiu būdu sutaupydavo nuo pusantro iki dviejų šimtų eurų per mėnesį.
E-vizos vietoj "pasienio zonos"
Kaimyninėse Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje kainos taip pat "saldžios". Bet reikalinga viza. Tam reikia kreiptis į atstovybes, atstovėti eilę, be to, dar ir sumokėti apie penkiasdešimt eurų.
"Pasienio zonos" projektas 50 km atstumu nuo sienos gyvenantiems žmonėms palaidotas po užmaršties dulkėmis. Maskva sugalvojo, kaip svetingai atverti vartus paprastiems kaimyninių valstybių gyventojams, neprašydama valdininkų, suprantančių "atviros sienos" pavojų valstybės biudžetui, patarimų.
Iš pradžių Rusija išbandė elektronines vizas Tolimuosiuose Rytuose. Atsižvelgė į visus privalumus ir trūkumus. O nuo liepos 1 dienos atidarė sieną į Vakarus. Rezultatai pranoko net pačius optimistiškiausius lūkesčius. Per pirmąsias keturias dienas Lietuvos ir Rusijos sieną pasinaudodami e.viza kirto daugiau nei du tūkstančiai Baltijos šalių piliečių.
Pasienio prekybos karai
Tarp Latvijos ir Estijos vyksta karštas pasienio karas dėl pinigų už alkoholį. Sumažindami alkoholinių gėrimų PVM, Ryga ir Talinas stengiasi papildyti savo biudžetus savo kaimynų — ES ir NATO sąjungininkų —sąskaita. Lietuva kol kas tik liūdnai stebi ir skaičiuoja nuostolius, susijusius su alkoholinių gėrimų pardavimo sumažėjimu, neslėpdama rūpesčio dėl savo piliečių sveikatos.
O nuo spalio 1 dienos visų Baltijos šalių gyventojų laukia dar viena maloni staigmena. Rusija įveda nemokamas elektronines vizas į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį. Ar galite įsivaizduoti, koks bus turistų ir pirkėjų srautas ta kryptimi?
Vakaruose — pusiau atvira siena su Kaliningrado sritimi, Rytuose — su Leningrado sritimi. Iš Baltijos šalių pinigai plauks į Rusiją. Jei Baltarusija taip pat prisijungs prie Rusijos e-vizos projekto, tada pusė produktų lietuviškuose šaldytuvuose bus pažymėti kaip "Pagaminta Rusijoje" ir "Zroblena ў Belarusy". O automobilių cisternose su LT, LV ir EE valstybiniais numeriais teliuškuosis benzinas ir dyzelinas, pagaminti iš Rusijos naftos.
Kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės reaguos į Rusijos avantiūrą su elektroninėmis vizomis? Vėl matuos kuro kiekį įvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių cisternose? Ar skaičiuos produktus automobilio bagažinėje ir tikrins juos pagal leidžiamų importuoti į ES iš trečiųjų šalių produktų sąrašą?
O tokį griežtą draudimą motyvuos citatomis iš paskutiniojo Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimo. Jame specialiosios tarnybos įspėja savo bendrapiliečius apie Rusijos ir Baltarusijos FSB bei KGB agentų, kurie jau pasienyje laukia patiklių Baltijos šalių gyventojų, kėslus. Pagrindinė užduotis — užverbuoti ir išgauti ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos, bet ir visos Europos Sąjungos bei NATO valstybės paslaptis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
