VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Birželio mėnesį Rusijos anglies eksportas į Ukrainą sumažėjo nuo 750 tūkst. tonų iki 129,3 tūkst. tonų. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, pristatymai sumažėjo 85,3 proc., praneša laikraštis "Kommersant", remdamasis Kuro ir energijos komplekso Centrinės dispečerinės duomenimis.
Apskritai per šešis mėnesius anglies eksportas į Ukrainą sumažėjo 11,1 proc. (556 tūkst. tonų) ir pasiekė 4,9 mln. tonų.
Kaip rašoma laikraštyje "Kommersant", nuo sausio iki gegužės mėnesio, anglių atsargos augo ir sumažėjo tik vasaros pradžioje.
Nuo birželio 1 dienos kuro ir energijos produktai, įskaitant anglį, naftą ir naftos produktus, į kaimyninę šalį yra importuojami tik turint atskirus leidimus. Maskva ėmėsi šių priemonių reaguodama į Kijevo apribojimus Rusijos prekių importui, kurie buvo įvesti balandžio mėnesį.
"Eksporto pradžios išvakarėse pagal naują principą Rusijos energetikos viceministras Anatolijus Janovskis paaiškino, kad paraiškas "pateikė visi norintys", o apimtys pasirodė "daug didesnės, nei įprastai". Vis dėlto, kaip matyti iš pateiktų duomenų, birželio mėnesį dauguma eksportuotojų arba apskritai nutraukė tiekimus arba kelis kartus juos sumažino", — rašo "Kommersant".
Leidinyje pabrėžiama, kad per anksti kalbėti apie didelio masto anglių eksporto iš Rusijos į Ukrainą kritimą, nes pagal statistiką pristatymai nukreipiami į Baltarusiją.
Taigi, per pirmąjį 2019 metų pusmetį Rusijos akmens anglies eksportas į Baltarusiją išaugo 4,5 kartų iki 951,3 tūkst.tonų.
Tuo tarpu leidinyje pabrėžiama, kad vargu ar krova per Baltarusiją visiškai kompensuos tiesioginių tiekimų sumažėjimą.
Rusijos ir Ukrainos santykiai
Maskvos ir Kijevo santykiai pablogėjo atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje ir aplink Krymą. Ukraina įvedė sankcijas 2015 metų rugsėjo mėnesį, o vėliau jas pakartotinai pratęsė ir išplėtė, dėl to Rusijos vadovybė buvo priversta imtis atsakomųjų priemonių.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Ukrainos ministrų kabinetas įvedė specialius muitus rusiškam kurui, įskaitant suskystintas dujas. Ukrainos prezidento atstovas Andrejus Gerusas teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas reaguojant į Rusijos ekonominių sankcijų išplėtimą.
Maskva nuolat nepagrįstai kaltinama "kišimusi" į kaimyninės šalies reikalus, taip pat "dalyvavimu" konflikte Donbase, "šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis". Be to, Ukrainos valdžia nuolat pateikia radikalius pareiškimus ir ragina juos bendrauti su Rusija "panaudojant jėgą".
Kremlius pabrėžė, kad Rusija suinteresuota, jog Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti sankcijų kalba yra neveiksminga.
