VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis viešais laiškais kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių dėl pastarojo sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos.
Liepos 27 dieną nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspresta nuimti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad egzistuoja patikimi istoriniai įrodymai, kad Jonas Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
Reaguodamas į Noreikos atminimo lentos nukėlimą, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad "istorinė atmintis turėtų būti ne vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis".
Jis pasiūlė suburti diskusijų grupę, kurioje dalyvautų istorikai, politologai, kultūros paveldo specialistai, kurių bendradarbiavimas užtikrintų aiškiai apibrėžtas nacionalinės atminties politikos gaires. O kol vyks tokių principų rengimas, prezidentas kviečia laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui.
TS-LKD pirmininkas laiške prezidentui Nausėdai sveikina pasiūlytą moratoriumo idėją bei išreiškė viltį, kad Vilniaus meras sugrąžins Jono Noreikos atminimo lentą.
"Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nusprendė nedalyvauti provokacijoje, kuri neturi nieko bendro su tikru ir nuoširdžiu istorinių žaizdų gydymu. Tikram istorinio gijimo procesui, mūsų bendruomenės nuomone, reikalingi ne tik realūs ir įgalinantys spręsti sudėtingus istorinius klausimus instrumentai, bet ir tvirta bei telkianti politinė lyderystė. Viliamės, jog Vilniaus meras ras savyje jėgų ir išminties įsiklausyti į Jūsų žodžius ir sugrąžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą, nes manome, kad ši diskusija negali būti iš naujo pradėta taip, tarsi atminimo lenta Jonui Noreikai nebūtų buvusi nukabinta", – laiške rašo Landsbergis.
Kitame laiške Landsbergis oficialiai prašo Vilniaus mero Noreikos lentą, kuri buvo pašalinta nuo Vrublevskių bibliotekos sienos iš savivaldybės įmonės "Grinda" sandėlio perduoti Vrublevskių bibliotekai saugoti ir eksponuoti.
Taip pat pažymima, jog TS-LKD yra pasirengusi išpirkti memorialinę lentą ir pati grąžinti ją Vrublevskių bibliotekai, kuri galėtų toliau ją naudoti savo nuožiūra.
"Kviečiame Jus žengti šį žingsnį, kuris galėtų būti pradžia Prezidento inicijuojamai visuomenės bei suinteresuotų institucijų atvirai, plačiai ir nuoširdžiai diskusijai tiek istorinėmis temomis, kurios iki šiol visuomenėje nesulaukė tinkamo dėmesio, tiek dėl to, kokiu būdu geriausia įamžinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą", – pažymėjo Landsbergis.
Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos
Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Interviu Sputnik Lietuva Stanislovas Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
