VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Seime Vilniaus meras Remigijus Šimašius apkaltintas "vienašališkais sprendimais" nukėlus Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.
TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą dėl Šimašiaus sprendimo, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Kasčiūnas pabrėžė, kad prašoma Generalinės prokuratūros įvertinti, ar toks "vienasmenis mero sprendimas" neprieštarauja teisinės valstybės principui ir nepažeidė viešojo intereso.
Savo ruožtu Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos yra "žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui". Gumuliauskas taip pat tvirtina, kad veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga.
"Labai pavojinga tai, jog mūsų pačių politikai ir konkrečiai Vilniaus meras pasidavė šiam melui arba galingoms įtakos grupėms ir dabar priima Kremliaus propagandai naudingus sprendimus. Rusijos žiniasklaida akimirksniu pradėjo liaupsinti Škirpos ir Noreikos atminimo ženklų panaikinimą. Suprantama, nes Kremliui nėra nieko geriau nei pačios Lietuvos politikų pripažinimas, kad Rusija buvo teisi, o Lietuvos rezistentai — nusikaltėliai. Būtent tokį pripažinimą šiandien Putinui dovanoja Remigijus Šimašius“, — sakė Gumuliauskas.
Kreipimesi į Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybą, Kasčiūnas ir Ažubalis pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė 1998 metais finansavo Noreikos atminimui skirtos lentos pastatymą 7741 litu. Todėl Kasčiūnas prašo įvertinti, ar meras, priimdamas vienasmenį sprendimą dėl Noreikos atminimo lentos nuėmimo, neviršijo savo įgaliojimų.
"Meras ignoruoja kompetentingų institucijų nuomones, supriešina visuomenę "perrašydamas" istoriją", — pridūrė Ažubalis.
Kreipimesi Seimo nariai priminė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo 27 deiną atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Šioje byloje Gochinas prašė teismo įpareigoti LGGRTC pakeisti savo 2018 metų liepos 18 dienos istorinę išvadą dėl Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.
Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos
Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
