VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" valdyba pasirašė tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutartį. Rangovais taps "Alvora" ir "Šiaulių dujotiekio statyba", rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.
Sutarties vertė siekia 79,85 mln. eurų (be PVM).
"Daugiau kaip metus trukusios pirkimo procedūros buvo itin reikšmingas šio projekto etapas. Kartu su valstybės institucijomis vykdydami šį svarbų ir didelės vertės pirkimą, siekėme kuo didesnės konkurencijos, atrenkant tiekėją. Norime kaip įmanoma greičiau pradėti GIPL jungties statybos darbus, kad įgyvendintume projektą numatytu laiku", — sakė "Amber Grid" generalinis direktorius Saulius Bilys.
GIPL statybos rangos darbų konkurse dalyvavo šeši dalyviai. Šiame konkurse ekonomiškai naudingiausią pateiktą pasiūlymą vertino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija dėl ketinamos sudaryti sutarties atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Liepos 29 dieną "Amber Grid" gavo komisijos išvadą, jog ketinama sudaryti sutartis su pasiūlymą pateikusiu konsorciumu, kurį sudaro įmonės "Alvora" ir "Šiaulių dujotiekio statyba", atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Kiek anksčiau, liepos 25 dieną buvo pasirašyta pirmoji GIPL projekto sutartis, numatanti plieninių vamzdžių, reikalingų dujotiekių jungčiai, pagaminimą ir įsigijimą. Sutartį, kurios vertė — 26,4 mln. eurų (be PVM), pasirašė "Amber Grid" ir tarptautinį konkursą laimėjusi Lenkijos bendrovė "Izostal".
Pasirašius sutartį su rangos darbų konkurso laimėtoju, 2019 metų rudenį bus pradėtos GIPL jungties statybos. 700 mm skersmens dujotiekis bus nutiestas nuo Jauniūnų kompresorių stoties, netoli Vilniaus esančiame Širvintų rajone iki Lietuvos–Lenkijos sienos Lazdijų rajone.
Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 metų pabaigoje. Dujotiekio ilgis bus 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje — 165 km. Visa GIPL projektas kainuoja 500 mln. eurų, Lietuva sumokės iki 136 mln. eurų.
Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
