VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) ketvirtadienį pranešė, kad vėl atidaro savo būstinę ir Vilniaus sinagogą.
"Šiandien, kartu su (bendruomenės pirmininke) Faina Kukliansky, priimtas sprendimas atnaujinti bendruomenės ir sinagogos veiklą", – rašoma LŽB paskelbtame pranešime.
Šios patalpos buvo uždarytos antradienį, aiškinant gautais grasinimais po kilusios įtampos dėl Vilniaus valdžios sprendimų atsisakyti Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo įamžinimo.
Nukabinta lenta nacių bendrininkui
Liepos pabaigoje savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus paliepimu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukabinta Jono Noreikos atminimo lenta. Savo sprendimą aiškindamas Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
Merą saukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai", kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir LŽB. Bendruomenė pasipiktino tuo, kad partija konservatoriai nuolat "ragina pripažinti tuos, kurie žudė Lietuvos žydus, šalies didvyriais" bei reikalauja pagerbti šių žmonių atminimą memorialinėmis lentomis ir kitomis priemonėmis.
Kas yra Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
