VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuva yra ne tik viena iš Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos įkūrėjų, bet ir surengė dešimtąją jubiliejinę sesiją Vilniuje 2003 metais, išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva sakė Seimo narė Irina Rozova, komentuodama kai kurių Lietuvos Seimo narių išpuolius.
Pirmadienį paaiškėjo, kad konservatoriai Arvydas Anušauskas ir Laurynas Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs "valstietis" Vytautas Bakas trečiadienį sušaukė neeilinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį dėl Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinėje asamblėjoje Tbilisyje. Jie mano, kad Seimo narės dalyvavimas sesijoje kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui.
Anot Rozovos, nerimą Seime sukėlė Gruzijos Parlamento atstovo laiškas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dalyvavo šiame renginyje. Rozova kolegų reakciją laiko netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesija vyko beveik prieš du mėnesius.
"Tiesą sakant, jie pirmiausia kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, norėdami patikrinti, žino jie ar ne. Jie man uždavė klausimų, ar Valstybės saugumo departamentas žinojo apie mano kelionę", — sakė Rozova.
Moteris Sputnik Lietuva sakė, kad ji pati apie asamblėją nežinojo iki 2018 metų, kol jos ir Seimo pirmininko vardu buvo gautas kvietimas. Tada pirmą kartą Rozova nuvyko į asamblėjos sesiją.
"Kodėl gavome tokį kvietimą? Lietuva prieš 25 metus, o gal prieš 26-erius tapo šios organizacijos įkūrėja. Atrodo, niekas į tai nekreipia dėmesio. Lietuva buvo tarp steigėjų. Daugelį metų Seime buvo stačiatikybės atstovų, pavyzdžiui, asamblėjoje dalyvavo Seimo narys Nikolajus Medvedevas. Vėliau tam tikru metu buvo padaryta pauzė, nes Seime nebuvo stačiatikių atstovų. Šiandien niekas neprisimena ne tik to, kad Lietuva buvo įkūrėja, bet visi tiesiog tingėjo apsilankyti organizacijos tinklalapyje ir perskaityti, kad 2003 metais Lietuva tiesiogine to žodžio prasme surengė šią asamblėją", — sakė ji.
Rozova priminė, kad tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas dalyvavo asamblėjoje, tačiau, pasak jos, šiandien visi "apsimeta, kad nežinojo apie šios organizacijos egzistavimą".
Tam, kad Lietuvos Seimo narys galėtų vykti į komandiruotę, jis turi gauti valdybos leidimą ir parašyti prašymą. Rozova pabrėžė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, ir jai buvo pasakyta "taip, prašom".
"Aš nuvažiavau, man pasirodė, kad tai įdomu. Aš domėjausi jų idėjomis. Štai kitas kvietimas, aš nuvykau į šį susitikimą", — sako ji.
Anot Rozovos, kolegų reakcija stebina. Ji pabrėžė, kad tokių iniciatyvų imasi konkretūs žmonės, atliekantys specifinį vaidmenį.
"Užuot džiaugęsi tuo, kad deklaruojama demokratija egzistuoja ir veikia, jie nuolat vykdo šiuos išpuolius. Šiandien šitie išpuoliai pasiekė apogėjų iš mano kolegų konservatorių pusės. Manau, būtų protingiau džiaugtis, kad Lietuvai yra atstovaujama skirtingose platformose, skirtingose erdvėse, tarp jų ir stačiatikybėje", — sakė Rozova.
Ji pakomentavo Anušausko žodžius, kad jos dalyvavimas asamblėjos veikloje buvo "gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio". Ji pareiškė nesuprantanti, apie ką kalbama, atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdyba pritarė jos kelionei.
"Man nebuvo suteikta teisė kalbėti Lietuvos vardu, kalbėti ar pasirašyti rezoliucijas, taigi, ką ponas Anušauskas turi omenyje, sakydamas "gerokai", aš nežinau", — teigė ji.
Atsakydama į klausimą, ar konservatorių elgesys gali būti susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais 2020 metais, Rozova pažymėjo, kad Seime vyksta "politiniai žaidimai".
Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".
Birželio pabaigoje konservatoriai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, nes organizacija tariamai nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo "Rusijos vystymosi pasaulyje platforma".
Interviu Sputnik Lietuva religijos tyrinėtojas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrinėtojas Romanas Lunkinas pažymėjo, kad Lietuvos "demaršai" yra nereikšmingi, nes asamblėjoje dalyvauja dešimtys šalių. Anot jo, Lietuvos politikai, siekdami įgyti politinių taškų, laikosi rusofobinės pozicijos.
