VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Lenkija nori padidinti Rusijos dujų tranzito per "Jamal-Europa" dujotiekį kainą. Lenkijos vyriausybės įgaliotasis atstovas energetikos infrastruktūros klausimais Piotras Naimskis mano, kad per Lenkiją į Vokietiją per metus patenka apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų. Naimskis pažymėjo, kad išlaikyti tokius tranzito kiekius — tai verslo klausimas.
Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto narys Sergejus Cekovas abejoja, ar Lenkija sugebės pasiekti tai, ko nori, nes negalės gauti sutikimo iš ES šalių.
Be to, jis pabrėžė, kad Varšuva vadovaujasi daugelį metu trunkančia rusofobine politika.
Interviu Sputnik radijui Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Europos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Vladimiras Olenčenko pažymėjo, kad Lenkija ėmė taip kalbėti, atsižvelgdama į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizitą Vokietijoje, kur pastarasis vėl išreiškė Vilniaus nepasitenkinimą dėl "Nord Stream-2" statybų.
"Kadangi kyla rūpesčių statant "Nord Stream-2", šis sprendimas europiečiams turėtų sukelti papildomų sunkumų — tam tikrą painiavą, abejones. Taip pat prisideda ir ekonominis aspektas. Faktas tas, kad didėjant tranzito kainoms atitinkamai padidėja dujų kaina", — sakė ekspertas.
Pasak jo, yra žinoma, kad dujos Vokietijoje naudojamos pramonės reikmėms, pavyzdžiui, chemijos pramonėje, o tai reiškia, kad susilpnėtų vokiškų prekių konkurencingumas.
Olenčenko neatmeta, kad Lietuvos ir Lenkijos politikų teiginiai — vienos grandinės grandys, o JAV koordinuoja jų veiksmus.
Dujų tranzito sutartis
Dujų tranzito tarp Rusijos ir Lenkijos sutartis baigia galioti 2020 metų gegužę.
Birželio mėnesį "Gazprom Export" generalinė direktorė ir "Gazprom" pirmininko pavaduotoja Jelena Burmistrova teigė, kad derybos dėl tranzito tebevyksta, tačiau kol kas nepavyko pasiekti jokio rezultato.
Lenkija kasmet sunaudoja apie 15 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių daugiausia — 10 mlrd. — tiekia Rusija.
Šalis įsitikinusi, kad gali užsitikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos dėl SGD terminalo Svinoujscie mieste, kurio pajėgumas yra penki milijardai kubinių metrų per metus. Tačiau jo pajėgumų gali nepakakti.
"Nord Stream-2"
Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.
Prieš dujotiekio tiesimą pasisako JAV, kurios ketina tiekti savo suskystintas gamtines dujas ES; Ukraina, nes baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito; Lenkija ir kai kurios kitos valstybės.
Projektą planuojama baigti dar šiais metais.
