Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išdirbo pirmąjį mėnesį prezidento pareigose. Jis surengė tris oficialius vizitus į užsienį, sugebėjo pagelbėti formuojant naują vyriausybę bei padarė keletą strateginių pareiškimų, kad Lietuvai laikas atsikratyti visuomenės atskirties.
Užsienio politika
Pagal penkių balų skalę prezidentas pelnė vidutinį ketvertukas. Ir jei Nausėdos veiksmai vidaus politikoje įvertinami penkiais balais, tai užsienio — tik trejetu. Ir viskas dėl aršių, Dalios Grybauskaitės stiliaus pasisakymų Rusijos atžvilgiu. Prieš apsilankymą Vokietijoje Gitanas Nausėda teigė, kad nėra pasirengęs susitikti su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu.
"Apie ką būtų galima kalbėti šiuo metu su ponu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu? Iš esmės, kol turime tokią situaciją Ukrainoje, kol turime tolesnį įtampos eskalacijos procesą visame regione, kalbėti tiesiog diplomatinius, malonybinius žodelius nematau pagrindo, o svarbiausia — neturiu tam moralinės teisės", — sakė Nausėda žiniasklaidai.
Ar susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel paveiks Nausėdos poziciją? Tai paaiškės jau tik po vizito. Tačiau slegia tai, kad naujasis prezidentas rytų kaimyno atžvilgiu pasirinko buvusios prezidentės retoriką.
Tuo tarpu pirmieji du Nausėdos užsienio vizitai — į Lenkiją ir Latviją — rodo, kad Lietuvos prezidentas pasiryžęs užmegzti gerus santykius tik su artimiausiais kaimynais ES ir NATO, bet ne su buvusiais draugais TSRS.
Tarp Vilniaus ir Varšuvos pastaruosius dešimt metų nuolat prabėga juoda katė. Lietuvos pietryčiuose gyvenantiems lenkams buvo uždrausta iškabinti ant savo namų dvikalbes lenteles su gatvių pavadinimais. Be to, jiems uždrausta savo dokumentuose užrašyti protėvių kalba savo vardus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis Lietuvoje vertinamas tik kaip "Kremliaus agentas", nes 2012 metų gegužės 9 dieną segėjo Georgijaus juostelę.
Ir štai proveržis Varšuvos kryptimi. Lietuvos ir Lenkijos prezidentai bei ministrai pirmininkai vis dažniau apsilanko vieni pas kitus, negali komplimentų ir patvirtina ištikimybę ES ir NATO idėjoms. Susitarė dėl didelio masto projektų — elektros tilto ir dujotiekio iš Lietuvos į Lenkiją — tam, kad dar labiau įtvirtintų naują draugystės etapą.
O vietiniai lenkai akimirksniu virto ištikimais Lietuvos piliečiais ir netgi gavo du rimtus ministrų portfelius naujojoje vyriausybėje — vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų pareigas.
Prezidento Nausėdos vizitas Latvijoje taip pat suteikė optimizmo, kad aštrios problemos su Ryga vieną dieną pagaliau bus išspręstos. Tai ir vis dar nepasirašytas susitarimas dėl jūrų pasienio ruožo ir išardyto geležinkelio, kuriuo iš Lietuvos į Latviją gabeno naftos produktus, atstatymas.
Gitano Nausėdos vizitas Berlyne rodo, kad oficialus Vilnius labiau vertina Europos reikalus. Bet su atodaira į Varšuvą, kuri siekia tapti esanti "Rytų Europos Sąjungos" lydere. Apsilankęs Lenkijoje, Nausėda paskelbė, kad palaiko Varšuvos teismų reformą, dėl kurios nerimauja Briuselis.
Kaipgi naujasis Lietuvos prezidentas užmegs ryšius su pagrindinėmis politinėmis partnerėmis — JAV? Šioje vietoje kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų. Visiems gerai žinoma, kad Vašingtonas paskyrė Lenkiją savo pagrindiniu "atstovu" Europoje. Taigi Vilnius, Ryga ir Talinas dėl visų "leidimų" turės kreiptis ne į Valstybės departamentą, o į Andrzejų Dudą.
Vidaus politika
Pagrindiniu pirmojo Gitano Nausėdos prezidentavimo mėnesio vidaus politikoje rezultatu galima laikyti politinės krizės išsprendimą formuojant naująją vyriausybę. Priešingai nei buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė Nausėda sugebėjo užmegzti dialogą su valdančiąja dauguma, jis pasinaudojo ne jėgos ir ultimatumų pozicija, bet sutelkė visus ties valstybės interesais.
"Nenorėjau būti tas prezidentas, kuris pradėtų savo veiklą nuo politinės suirutės arba chaoso. O kas yra tvirta ranka? Ar sužlugdyti valdančiąją daugumą? Taip, buvo toks kelias, buvo galima taip padaryti. Apžvalgininkai (uždavę klausimus — Sputnik), atleiskite, man atrodo iš tos stovyklos, kuri pralaimėjo rinkimus gegužės 26 dieną", — žurnalistams Nidoje sakė Nausėda.
Tokiu būdu valstybės vadovas konservatoriams leido suprasti, kad jis neketina šokti pagal jų dūdelę, kaip tai darydavo Dalia Grybauskaitė.
Protingą valstybės vadovo poziciją įvertino ir valdančiosios "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis.
"Aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su Prezidentūra ir mūsų išrinktuoju prezidentu. Iš tiesų tokio dialogo, koks yra dabar Seimo, Prezidentūros, prezidento ir Vyriausybės, nebuvo tuos dvejus su puse metų", — sakė Karbauskis spaudos konferencijos Seime metu.
Prezidentas Nausėda taip pat mėgino suderinti politines jėgas Lietuvoje aktualiais istorinės atminties klausimais. Jis pasiūlė įvesti laikiną moratoriumą dėl kai kurių istorinių asmenybių, kurios vieni lietuviai laiko didvyriais, o kiti — nusikaltėliais, vertinimo.
Visi Gitano Nausėdos veiksmai ir pareiškimai per pirmąjį jo prezidentavimo mėnesį rodo, kad jis nori išlikti istorijoje kaip prezidentas-taikdarys, o ne kaip tas, kuris visus suskirstė, kas būdinga jo pirmtakei Daliai Grybauskaitei. Kol kas Nausėdai sekasi.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
