VILNIUS, rugpjūčio 15 — Sputnik. Švedijoje augant susirgimų tuliaremija, Lietuvoje šiemet jau registruoti du susirgimai šia retai šalyje diagnozuojama infekcine liga, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, liepos pabaigoje šalyje registruojamas didesnis nei įprasta tuliaremijos atvejų skaičius. Iš viso užregistruota du su puse karto daugiau ligos atvejų (212 atv.), kai tuo tarpu 2017 metais — 84 atvejai.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pranešė, kad 2017 metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse iš viso buvo užregistruota 413 tuliaremijos atvejų. Daugiausia registruota Norvegijoje (92 atv.), Švedijoje (84 atv.), Čekijoje (51 atv.).
Lietuvoje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama retai. Nuo 2010 iki 2018 metų užregistruoti 28 tuliaremijos atvejai. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užregistruoti 2 susirgimai tuliaremija.
Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia infekcine liga serga gyvūnai ir žmonės. Tuliaremiją sukelia Francisella tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių laukinių ir naminių gyvūnų organizmuose.
Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką. Bakterijas gali platinti erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.
Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, kūno temperatūra pakyla iki 38–40°C, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos yra išskiriamos kelios tuliaremijos klinikinės formos: odos ir limfmazgių, limfmazgių, akių, burnos ir ryklės, plaučių, žarnyno, tifoidinė. Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau — 2–3 savaites.
