VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Lietuvai keliant statomos Baltarusijos atominės elektrinės saugos klausimą teks konkuruoti su "Brexit" ir kitomis Europos Sąjungos darbotvarkėje aptariamomis problemomis, sakė Europos Parlamento narys iš Lietuvos Petras Auštrevičius.
Europos Parlamento narys pažymi, kad tai yra Lietuvos Respublikos, kaip ES valstybės narės, teisė "gyventi saugiai".
Auštrevičius pabrėžė, kad Astravo AE statoma dešimt metų, o tai sutapo su buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija. Tačiau jis ragina vyriausybę "nebaksnoti į neatliktus darbus, kurių nebaigė ankstesnė vyriausybė", o imtis iniciatyvos.
"Čia reikalingi ne vien tik vienašaliai pareiškimai ar sprendimai, buvo būtini dažnesni ir aiškesni pokalbiai tarp Baltijos valstybių vadovų, Vyriausybių, Parlamentų, giminingų partijų, nevyriausybinių ir pilietinių organizacijų, visų suintersuotų gyventi saugiai. Nemanau, kad buvo padaryta pakankamai, ypač kuomet kai kurie valstybės vadovai buvo linkę žiūrėti į kaimynus iš aukšto, nerandant laiko aplankyti kaimynus dažniau nei Velykoms ar Kalėdoms", — parašė politikas savo Facebook paskyroje.
Taip pat Auštrevičius pridūrė, kad tai nepateisina "vienašališko Latvijos sprendimo".
Dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turi galvoti ne tik apie Gerovės valstybę, bet ir apie saugumo užtikrinimą, pažymėjo Europos parlamentaras. Jis patarė respublikos vadovui užmegzti glaudesnius ryšius su Latvija ir galvoti apie Baltijos šalių prezidentų susitikimų tradicijos atgaivinimą.
"Be to, manau jau ankstyvą rudenį Astravo saugumo klausimas privalo tapti ir ES Vadovų tarybos darbotvarkės dalimi. Teks konkuruoti su Brexit ir kitais aktualias klausimais, bet tai suinteresuotos ES valstybės narės teisė ir galimybė mums gyventi saugiai", — rašė Auštrevičius.
Anksčiau Latvijos ministrų kabinetas pritarė Ekonomikos ministerijos siūlymui perkelti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis prie savo sienų dėl Lietuvos nenoro pirkti elektrą iš Baltarusijos.
Latvijos vyriausybė teigė, kad Vilniaus veiksmai gali sukelti energijos trūkumo riziką kitoms Baltijos šalims, todėl pasiūlė atidaryti tarpvalstybinę prekybą tarp Latvijos ir Rusijos.
Šiuo metu Baltijos šalys trūkstamą elektrą iš trečiųjų šalių gali įsigyti tik per Lietuvą, tačiau techniškai ją įmanoma tiekti ir per kitas šalis.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja dėl Latvijos ketinimo pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės ir pavadino šį sprendimą politiniu.
Buvęs ūkio ministras, konservatorius Dainius Kreivys mano, kad nereikia panikuoti dėl Latvijos sprendimo perkelti prekybą elektros energija su trečiosiomis šalimis prie savo sienų ir pirkti elektrą iš Baltarusijos AE. Kreivys abejoja Latvijos valdžios institucijų ketinimu, primindamas, kad kaimyninėje respublikoje nepakanka elektros pralaidumo su Baltarusija linijų.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Astravo AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius kvietė kaimynines šalis boikotuoti projektą, tačiau nesėkmingai. Tuomet Lietuvos valdžia įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti elektrą iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel Nausėda sakė, kad Astravo AE statoma pažeidžiant saugos reikalavimus. Jo nuomone, objekto statybos vieta buvo pasirinkta remiantis geopolitiniais, o ne ekonominiais sumetimais.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
