VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Prahos Vaclavo Havelo oro uostą 40 metų nuo mažų paukščių ir gyvūnų saugoja specialiai apmokyti ereliai, sakalai ir vanagai. Oro uosto atstovė Denisa Geitmankova RIA Novosti papasakojo, kad plėšrieji paukščiai per pastaruosius metus leido išvengti rimtų incidentų.
Ketvirtadienį iš Maskvos į Simferopolį skraidęs "Ural Airlines" lėktuvas A321, pakildamas nuo kilimo ir tūpimo tako, susidūrė su žuvėdrų pulku. Paukščiai pateko į variklius, tai sutrikdė jų darbą, lėktuvas avariniu būdu nusileido kukurūzų lauke, Maskvos srities Ramenskio rajone. Keleiviai buvo evakuoti pripučiamomis rampomis. Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 23 žmonės buvo hospitalizuoti.
Geitmankova papasakojo, kad oro uoste dirba specialūs darbuotojai ir yra 13 plėšriųjų paukščių — erelių, sakalų, vanagų, suopių, kurie kartu budi šviesiuoju paros metu, pavyzdžiui, vasarą nuo penktos valandos ryto ir iki devintos vakaro.
Plėšriųjų paukščių prižiūrėtojų pareiga — apvažiuoti aerodromą po perimetrą ir kontroliuoti tiek oro erdvę, kur gali pasirodyti paukščiai, tiek žemę, kur pagrindinį galimą pavojų kelia kiškiai. Oro erdvę virš kilimo ir nusileidimo juostų taip pat kontroliuoja aerodromo vadavietės darbuotojai, nuolat palaikantys ryšį su plėšriųjų paukščių prižiūrėtojais.
"Kai tik plėšriųjų paukščių prižiūrėtojas gauna dispečerio nurodymą išvažiuoti į aerodromą, jis įlipa į automobilį kartu su šunimi ir vienu iš dresuotų paukščių ir važiuoja atlikti užduotį. Atvykęs į lauką paukščių prižiūrėtojas paleidžia iš mašinos šunį ir paukštį, kuris atsitupia ant automobilio stogo. Jei paukščių pulkai ar maži gyvūnai nėra tiesiogiai matomi, juos gali aptikti šuo. Po to pakyla dresuotas sparnuotasis plėšrūnas ir atbaido aptiktus paukščius ar gyvūnus, be to, gali sugauti, pavyzdžiui, pelę sau "pietums". Visa operacija trunka kelias sekundes ar ne daugiau kaip keletą minučių", — papasakojo Geitmankova.
Pasak jos, kiekvieną iš oro uoste "dirbančių" plėšriųjų paukščių nuo vaikystės augino vietiniai sakalų augintojai. Todėl jiems užtenka žvilgsnių, kad suprastų vienas kitą, žodžiai yra nereikalingi, pažymi Geitmankova.
