VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Šeštadienį, rugpjūčio 17 dieną, į Lietuvą su oficialiu trijų dienų vizitu atvyko Indijos viceprezidentas Venkaiah Naidu ir delegacija. Susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu buvo aptarti dvišaliai Lietuvos ir Indijos santykiai bei politinių, ekonominių ir kultūrinių ryšių stiprinimo iniciatyvos.
Kad būtų sustiprinti dvišaliai santykiai, šalies vadovas pakvietė viceprezidentą apsvarstyti galimybę atverti Indijos ambasados duris būtent Lietuvoje.
Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakojo politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas, suprantama, kad Indija nesidomi Baltijos šalimis prasidėjus nepriklausomybei.
"Kitaip nei kitos posovietinės erdvės šalys, Baltijos valstybės yra gana tvirtai integruotos į Vakarų struktūras, ir, be to, Baltijos šalių subjektyvumas užsienio politikoje yra nedidelis, jei jis iš viso yra... Dėl šios priežasties, taip pat dėl ekonominio intereso nereikšmingumo iš Indijos pusės apskritai nebuvo prasmės kurti ir net atidaryti ambasadą", — teigė ekspertas.
Anot jo, Indijos viceprezidento vizitas Vilniuje neturėtų būti vertinamas kaip rimtas Naujojo Delio pozicijos Baltijos šalių atžvilgiu pasikeitimas.
"Iš objektyvaus požiūrio taško tam nėra jokių priežasčių. Šiuo metu taip pat vyksta aktyvus JAV ir Indijos dalyvavimas kariniuose-politiniuose procesuose, kurių tikslas yra apriboti Kiniją... Dalykai, kurie šiuo metu vyksta kalbant apie Indiją iš Vakarų pusės, noras įtraukti Indiją į provakarietiškas struktūras... Visa tai lemia Indijos susidomėjimą tam tikromis Vakarų struktūromis, šalimis", — sakė Šapovalovas.
Jo manymu, šį vizitą reikėtų vertinti kaip geros valios gestą, kuris rodo tai, kad Indija yra atvira sąveikai su Vakarų bendruomene. Pasak jo, taip pat reikėtų pripažinti, kad Indija nesiveržia į Vakarų glėbį, ji sustoja ir analizuoja situaciją.
