VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo gimtajame mieste, Užulėnyje, Ukmergės rajone, atidengė paminklą Antanui Smetonai. Dabar Lietuvoje diskutuojama, ar atidaryti paminklą šiai ypač prieštaringai vertinamai istorinei asmenybei.
Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, istorikas Armenas Gasparianas, dabartiniams Lietuvos politikams Smetona yra XX amžiaus Lietuvos valstybingumo personifikacija, ir jų visiškai netrikdo tai, kad jis atėjo į valdžią įvykus valstybės perversmui, ir kad po šių įvykių Lietuvoje atsirado Europos fašistinė diktatūra.
"Žinoma, dabartinė Lietuvos valdžia nenori prisiminti kai kurių tos pačios istorijos faktų. Pavyzdžiui, po Smetonos atėjimo į valdžią absoliučiai visi žydai, nepaisant to, kad jie buvo Lietuvos piliečiai, buvo nedelsiant pašalinti iš bet kokios valstybės tarnybos. Neverta galvoti, kad tai buvo toks atradimas, priešingai, jie kruopščiai orientavosi į dešiniųjų Europos diktatūras, kur tada vyko panašūs dalykai. Dabartinės vyriausybės oponentų politinis persekiojimas toli gražu nebuvo atsitiktinis", — sakė Gasparianas.
Kaip pabrėžė istorikas, noras turėti nacionalinius didvyrius yra visiškai suprantamas bet kuriai šaliai, vis dėlto Lietuvos valdžia ilgoje valstybės istorijoje galėjo pamėginti rasti šio titulo vertesnių asmenybių, daug labiau nusipelniusių šaliai.
"Aš suprantu, kad bet kuriai šaliai reikia nacionalinių didvyrių. Tačiau Lietuvos politikams iškyla nedidelis klausimas: sakykite man, ar per visą ilgą Lietuvos istoriją neįmanoma rasti vertesnių asmenybių už tuos, kurie bėga nuo savo žmonių, nuo tų, kurie jais tikėjo? O Smetona būtent taip ir pasielgė", — teigė Gasparianas.
Pasak jo, tai be jokios abejonės retorinis klausimas, ir anksčiau ar vėliau mąstanti lietuvių dalis neišvengiamai pradės jį uždavinėti.
Antanas Smetona
Antanas Smetona buvo vienas iš karinio perversmo respublikoje lyderių ir organizatorių, vėliau — susiklosčiusio autoritarinio režimo vadovas.
Nuo 1919 metų balandžio 4 iki 1920 metų balandžio 19 dienos jis ėjo pirmojo Lietuvos prezidento pareigas. Vėliau vadovavo Lietuvių tautos pažangos partijai, iki 1924 metų buvo Lietuvos šaulių sąjungos — patriotinės sukarintos organizacijos — narys.
Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis atvirai rėmė Hitlerinę Vokietiją ir priešinosi Tarybų Sąjungai.
Jo valdymo laikotarpiui buvo būdinga žiniasklaidos cenzūra, Konstitucijos pakeitimas (iš jos išnyko formuluotė, kad Lietuva yra demokratinė respublika), pirmosios Lietuvoje politinių kalinių koncentracijos stovyklos sukūrimas, masinė emigracija.
