Kitą penktadienį, rugpjūčio 23 dieną, visa progresyvi Baltijos šalių bendruomenė švęs reikšmingą datą — Baltijos kelio 30-metį, kurį UNESCO pristatė istorijos metraščiuose kaip "nesmurtinio pasipriešinimo fenomeną". Nuo to laiko "taikūs protestai" tapo viena pagrindinių nepatogios valdžios nuvertimo visame pasaulyje priemonių. Pasitelkdamos "taikius protestus", agresyvios mažumos bando perimti pasyvios apolitiškos daugumos kontrolės svertus — taip piemenys valdo didžiulę bandą.
Ir jei prieš 30 metų Baltijos tautas suvienijo idėja išeiti iš TSRS, šiandien jas vienija konfrontacija prieš Rusiją. Rusofobija yra vienintelis dalykas, kuris jungia ne tik tris Baltijos šalis, bet ir visas posovietines Europos valstybes. Kitais atvejais, kiekvienas traukia Europos gerovės antklodę ant savęs.
Savi marškiniai arčiau kūno
Ryškus tokios "nevienybės" pavyzdys yra prekybos karas. Pastaraisiais mėnesiais Latvija ir Estija susikovė atvirai siekdamos papildyti biudžetą pinigais iš prekybos alkoholiniais gėrimais. Jos sumažino PVM ir akcizus, kad pasienio regionuose parduotų alkoholinius gėrimus pigiau nei jų kaimynai.
Be to, latviams ir estams nusispjaut į Lietuvos isteriją dėl Baltarusijos AE. Vilnius įstatymų leidybos lygmeniu atsisakė pirkti pigią elektrą, kurią Astravo atominė elektrinė pradės tiekti kitų metų pradžioje. O Ryga jau pareiškė, kad lietuvių fobijos yra jų asmeninis reikalas.
Latvija yra pasirengusi pirkti Baltarusijos elektrą iš atominės elektrinės ir parduoti... tiems patiems lietuviams. Sekdamas latvių pavyzdžiu, Talinas taip pat stoja į eilę prie pigios elektros energijos. O jūs, lietuviai, šildykitės dujomis iš savo brangaus SGD terminalo "Independence". Kai jūs jį statėte, ar paprašėte gero patarimo iš kaimynų? Ar manėte, kad Latvija ir Estija padės jums išlaikyti šį didžiulį terminalą?
Be to, Ryga prisimena išardytus geležinkelio bėgius nuo Mažeikių iki Rengės, kuriais Latvija būtų galėjusi gauti pigesnį kurą iš "Orlen Lietuva" naftos perdirbimo gamyklos.
Taip, daug kas įvyko "geruose kaimyniniuose" santykiuose tarp Vilniaus, Rygos ir Talino per 30 metų.
Rusai puola!
Vienintelis dalykas, kuris vienija Baltijos šalių tautas, yra pašėlusi rusofobija. Tas pats isteriškas bliovimas dėl "sovietų okupacijos" ir efemeriškos pretenzijos dėl kelių milijardų dolerių kompensacijos, patvirtintos įstatymų leidybos lygmenyje. Tas pats šauksmas lietuvių, latvių ir estų kalbomis: "Rusai puola!"
Narystė NATO ir du procentai BVP gynybai yra ta vieta, kur neišardoma Baltijos šalių vienybė. Lietuviai, latviai ir estai netgi pasirengę paaukoti savo išdidumą, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete priima visus tris Baltijos šalių prezidentus kartu, o ne kiekvieną atskirai.
Lietuva, Latvija ir Estija netgi yra pasirengusios paaukoti dalį savo suvereniteto, kad pasipriešintų Rusijai. Pasirengusios atsisakyti savo teritorijos, kad joje būtų dislokuotos amerikiečių raketos. Pasirengusios maitinti NATO karius, atimdamos duonos kąsnį iš savo piliečių. Šios šalys netgi pasirengusios atleisti tiems patiems NATO kariams už nepadorų elgesį ir nusikaltimus jų teritorijoje. Ir viskas vardan kovos su Rusija, kuri, beje, nė nemano pulti. Rusija turi užtektinai savo reikalų ir problemų.
Epilogas
Prieš 30 metų beveik du milijonai Tarybinių Baltijos respublikų gyventojų stojo į gyvą grandinę, sujungusią tris sostines — Vilnių, Rygą ir Taliną. Kiek jų susirinks kitą penktadienį? Organizatoriai kukliai deklaruoja, kad tikisi apie dešimt tūkstančių žmonių. Akivaizdu, kad tokio aktyvistų skaičiaus pakaks nebent tam, kad gyva grandinė sujungtų nebent Lietuvos, Latvijos ir Estijos sienas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
