VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė suprantantis Estijos vadovės Kersti Kaljulaid sprendimo susitikti su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu priežastis, tačiau tai nereiškia, kad jis seks jos pavyzdžiu, rašo Lietuvos žiniasklaida.
"Aš supratau šito sprendimo logiką, nes ji buvo labai aiškiai išdėstyta. <…> Juk mes irgi ES dalis, tai jeigu gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys. Tai tokia buvo jos logika. <…> Aš gerbiu sprendimo motyvus, bet tai nebūtinai reiškia, kad mes elgsimės taip pat", — sakė Nausėda.
Lietuvos prezidentas pridūrė, kad Vilnius nepakeis savo sprendimo neužmegzti dialogo su Maskva.
"Rusija, jos agresyvus elgesys Ukrainoje... <…> Kitaip tariant, jeigu Ukrainoje nėra pokyčių, negali būti pokyčių ir sankcijų politikoje", — sakė šalies vadovas.
Nausėda taip pat apgailestavo, kad Rusija grįžo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA).
Estijos prezidentės vizitas į Maskvą
Balandžio viduryje Kaljulaid lankėsi Rusijos sostinėje, kur dalyvavo atnaujinto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje. Po to buvo surengtos derybos su Putinu.
Po susitikimo Estijos lyderė pakvietė Rusijos prezidentą į Pasaulinį finougrų tautų suvažiavimą Tartu.
Pasak Rusijos ambasadoriaus Taline Aleksandro Petrovo, Estija į abiejų lyderių susitikimą reagavo teigiamai, tačiau Lietuvoje ir Latvijoje Kaljulaid buvo kritikuojama.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad Estijos prezidentė pirmiausia turėjo pasikonsultuoti su kaimyninėmis Baltijos šalimis. Jis sakė, kad tokiais veiksmais ji "kenkia" Lietuvos, Latvijos ir Estijos vienybei.
Kaljulaid vėliau atsakė, kad iš anksto įspėjo Europos politikus ir diplomatus apie savo vizitą į Maskvą.
Iki tol paskutinį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus. 2011 metais tuometinis estų lyderis Thomas Hendrik Ilves Sankt dalyvavo Peterburgo Šv. Jono bažnyčios pašventinimo ceremonijoje.
Paskutinis dviejų šalių prezidentų susitikimas įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį, kai 2008 metais tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas surengė derybas su Ilvesu Pasaulio finougrų tautų suvažiavime Tartu Chanty Mansijske.
Rusijos teisių atkūrimas ETPA
2014 metais iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ETPA dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo prijungimo. Asamblėjoje du kartus buvo keliamas Rusijos delegacijos teisių atkūrimo klausimas, tačiau nebuvo priimta jokių sprendimų, o sankcijos tik sustiprėjo.
Maskva nustojo siųsti dokumentus, skirtus savo delegatų akreditacijai, o 2017 metais atsisakė mokėti įmokas, kol Rusijos teisės bus visiškai atkurtos.
2019 metais Rusijai buvo pasiūlyta sudaryti delegaciją birželio sesijai, kurioje turėjo būti iškeltas klausimas dėl šalies likimo Asamblėjoje.
Praėjusią savaitę ETPA priėmė rezoliuciją, kuri suteikia Rusijos delegacijai teisę dalyvauti birželio sesijoje. Po to buvo priimtas dokumentas, kurio pagrindu atkuriami visi Rusijos įgaliojimai.
Liepos 2-ąją Rusija sumokėjo įnašą už einamuosius metus.
