VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Paskelbti Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai, paneigiantys Baltijos šalių propagandą apie "sovietų okupaciją", pranešė RIA Novosti.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumentai buvo įtraukti į rinkinį "Priverstinis aljansas. Sovietų ir Baltijos šalių santykiai ir tarptautinė krizė 1939–1940". Knygą trečiadienį pristatė MIA "Rossija segodnia".
Iš Latvijos užsienio reikalų ministerijos archyvo matyti, kad 1939–1940 metais Baltijos šalys puikiai žinojo, kad turės rinktis tarp nacistinės Vokietijos ir TSRS. Tarybų Sąjunga savo ruožtu neskubėjo prijungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prie savo teritorijos. Maskvą tenkino savitarpio pagalbos sutartys, kurios buvo sudarytos Baltijos šalių valdžios iniciatyva. 1940 metų įvykiai tapo tik TSRS reakcija į sėkmingą Hitlerio kampaniją Vakarų Europoje.
Dokumentuose rašoma, kad pasirašiusi savitarpio pagalbos sutartis, TSRS nebandė kištis į kaimyninių šalių vidaus reikalus.
Kaip interviu RIA Novosti pažymėjo Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas, 1939-ųjų metų rudenį TSRS manė, kad pasiekė "darbo schemą, leidžiančią ginti sovietų interesus regione, ir nieko daugiau neketino imtis".
Pavyzdžiui, Maskvoje nebuvo komentuojamos represijos prieš komunistus, įvykdytos Lietuvoje 1939 metų pabaigoje.
"1939 metų rudenį komunistai, kurie kreipėsi į sovietines įgulas Vilniaus krašte dėl paramos, buvo perduoti vietos policijai. Buvo duotas griežtas įsakymas iš viršaus — nesikišti. Šis įsakymas buvo vykdomas", — teigė Diukovas.
Pažymima, kad Maskva pradėjo atidžiai stebėti politines nuotaikas Baltijos šalyse po Prancūzijos pralaimėjimo Vokietijai. TSRS buvo svarbu, kad Baltijos šalyse "neįvyktų posūkis Tarybų Sąjungos atžvilgiu" po nacių kariuomenės laimėjimų.
Pasak Diukovo, šie dokumentai moksliniu lygmeniu viešinami pirmą kartą. Anot jo, jie pateikiami taip, kaip įprasta mokslinėje istorinėje literatūroje. Knygą išleido Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos institutas.
Diukovas pabrėžė, kad to laikotarpio lietuviški dokumentai yra gerai žinomi, jie jau seniai verčiami ir skelbiami, o estų — saugomi archyvuose.
Pareiškimai apie "sovietų okupaciją"
Baltijos šalių valdžia reguliariai skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą".
Praėjusį mėnesį Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.
Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".
Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad fejerverkai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.
Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remiantis tuo negalima laikyti Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje "okupacija". Todėl, anot Rusijos, Baltijos šalys neturi pagrindo ko nors reikalauti.
