Ekspertas: kiekvieną rugpjūtį Baltijos šalyse ir Lenkijoje "prasideda paaštrėjimas"

© DepositphotosВид старого города, Вильнюс, архивное фото
Вид старого города, Вильнюс, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pasak eksperto, Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinių išvakarėse antirusiška retorika sustiprinama dėl to, kad prisidengdamos ja Baltijos šalys bando nuslėpti savo nusikaltimus

VILNIUS, rugpjūčio 23 — Sputnik. Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija paragino ES valstybes teikti paramą tiriant nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus ir užkirsti kelią "bandymams manipuliuoti istorija".

Башня Гедиминаса в Вильнюсе, архивное фото - Sputnik Lietuva
Baltijos šalys ragina ES ištirti "totalitarizmo nusikaltimus"

Ministrai pažymėjo, kad teisingumas ir objektyvi tiesa yra "bendros ateities kūrimo pagrindas".

Interviu Sputnik Lietuva metu Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regioninių tyrimų ir užsienio politikos katedros vyresnysis dėstytojas, doktorantas Vadimas Truchačiovas pažymėjo, kad tokiais pareiškimais Baltijos, Lenkijos ir Rumunijos politikai siekia kelių tikslų.

"Pirmasis aspektas — visos šios šalys niekaip negali pritraukti dėmesio, išskyrus tai, kad jos yra arti Rusijos, dėl galimybės dislokuoti prieš Rusiją nukreiptus amerikiečių objektus arba gauti finansavimą iš ES sienoms su Rusija apsaugoti, kitkam jos tiesiog nepajėgios... Kadangi remtis dabartimi jos gali nedaug kur, pradeda spekuliuoti praeitimi", — pažymėjo Truchačiovas.

Pasak jo, paaštrėjimas prasideda kiekvienų metų rugpjūčio 20 dieną. Kadangi dabar yra jubiliejinė data, paaštrėjimas ypač intensyvus.

Вильнюс, Старый город, улица Пилес, архивное фото - Sputnik Lietuva
Istorikas paaiškino Molotovo-Ribentropo pakto "demonizavimą" Baltijos šalyse

Be to, pasak eksperto, kita tokios retorikos priežastis — siekis atitraukti dėmesį nuo savo nedoro elgesio prieš 80 metų.

"Lenkija buvo pirmoji šalis, pasirašiusi nepuolimo sutartį su Vokietija — dar 1934 metų sausio mėnesį. Visos Baltijos šalys pasirašė nepuolimo sutartis, be to, tokias, kad jas būtų galima laikyti sąjungininkėmis. Rumunija buvo Hitlerio sąjungininkė nuo 1940 metų, tad buvo bandoma pateikti save kaip auką, na ir dar kartą susitarti su Rusija — galbūt kažkas galingas ir stiprus Vakaruose sukels spaudimą Rusijai ir ji taps sukalbamesnė tranzito per Baltijos šalis klausimais", — priminė istorikas.

Anot jo, Baltijos šalys, Lenkija ir Rumunija vis dar tikisi užsidirbti pinigų iš rusofobijos, tačiau "jei ES ir skirs kokią nors sumą, tai daug mažesnę, nei jos prašo — ES turi svarbesnių darbų".

Naujienų srautas
0