Šio vaikino karjeros galėtų pavydėti legendinis Rusijos pilietinio karo herojus, garsus rašytojas Arkadijus Gaidaras. Būdamas 15 metų, kaip liudija istorija, jis vadovavo pulkui. Bet Virginijus Sinkevičius, būdamas 28 metų, turės vadovauti vienam iš didžiulės imperijos — Europos Sąjungos — ekonominio ir socialinio gyvenimo sektorių. Kodėl "imperijos"? Apie tai — šiek tiek vėliau. Tuo tarpu atidžiau pažvelkite į "Lietuvos vunderkindo" asmenybę.
Kaip žinote, Lietuvoje ugdymas bendrojo lavinimo įstaigose trunka 12 metų. Mokyklą baigia beveik 19 metų amžiaus jaunuoliai. Studijos universitete trunka vidutiniškai penkerius metus. Tai yra, iki 24–25 metų jauni vyrai tik pradeda gyventi pilnavertį suaugusiųjų gyvenimą, turėdami tik teorinių žinių. O ką jam pirmiausia sako gamybos senbuviai? Pamiršk viską, ką mokeisi universitete! Gyvenimas — ne tik teorija, bet ir praktinė patirtis.
Tačiau Virginijus Sinkevičius išsklaidė šiuos postulatus ir, būdamas 27 metų, tapo... ekonomikos ir inovacijų ministru, nors ir ne didelės Europos mastu, bet visos valstybės. Įdomu, už kokius nuopelnus, praėjus vos dvejiems ar trejiems metams po studijų universitete, Sinkevičius buvo paskirtas vadovauti valstybės ekonomikai?
Sąžiningai prisipažinsiu, aš asmeniškai nepažįstu Virginijaus. Aš vertinu jo karjerą tik pagal oficialių šaltinių informaciją. O ten sakoma, kad jis gimė 1991-aisiais — metais, kai Lietuva tapo nepriklausoma.
Pats Sinkevičius Seime po to, kai buvo patvirtinta jo kandidatūra į eurokomisarus, pareiškė, kad Baltijos kelio 30-mečio išvakarėse jam tai simbolizuoja tikėjimą Lietuvos nepriklausomybės karta ir Europos atsinaujinimu.
Bet grįžkime prie Virginijaus karjeros chronologijos. Kur ir kada jis spėjo įgyti aukštąjį išsilavinimą? To taip ir nepavyko tiksliai sužinoti iš atvirų šaltinių. Iš jo Facebook paskyroje pateiktos informacijos matyti, kad jis studijavo Mastrichto universitete. Kada? Neaišku. Net specializacija nenurodyta.
Tačiau jau 2012 metais, būdamas 21 metų amžiaus, Sinkevičius pradėjo dirbti naujienų portale "The Lithuania Tribune". Kokiose pareigose? Taip pat neaišku. Jis buvo portalo darbuotojas iki 2015 metų. 2013–2014 metais ėjo Vašingtono Europos analitinių projektų centro vadovo pavaduotojo pareigas, o 2014 metais tapo "Lietuvos pašto" tarptautinių projektų vadovu. Nuo 2016 metų dirbo agentūroje "Investuok Lietuvoje".
Ilgas pareigybių sąrašas per tokį trumpą laiką. Sovietmečiu tokie darbuotojai buvo vadinami "skrajūnais". Niekur ilgiau nei metus ar dvejus jie neužtrukdavo. Matyt, dėl savo genialumo ir išskirtinumo. Bet ką būtent Sinkevičius padarė šiuose postuose? Gal "Lietuvos paštas" tapo ypač pelninga įmone? Ar Lietuvą apipylė užsienio investicijų lietus?
Pats Virginijus kukliai praneša: "Yra darbai, kuriuos nuveikiau, jie laisvai prieinami pastaruosius trejus metus".
Kiek aš būčiau beieškojęs įvairiuose šaltiniuose, neradau konkretaus atsakymo į konkretų klausimą "ką ir kada". Matyt, "nieko ir niekada".
Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Julius Sabatauskas taip pat apie tai užsiminė svarstant Sinkevičiaus kandidatūrą į Europos Komisijos nario postą.
"Mes įsitikinome, kad pažiūrų jis neturi arba tos pažiūros yra tokios plaukiojančios, kaip pati jo frakcija", — kalbėjo politikas.
Net kai kurie Sinkevičiaus bendražygiai iš "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" abejoja jo genialumu ir daro užuominas, kad Virginijus visada buvo ir bus tik užkulisių dirigentų marionetė.
Europos Parlamento narys iš LVŽS Stasys Jekeliūnas savo Facebook paskyroje parašė: "V.Sinkevičiaus kandidatūros į Europos Komisijos narius neremsiu, nes jis, mano įsitikinimu, dirbdamas Vyriausybėje labiau atstovauja verslui, o ne visiems Lietuvos žmonėms<...> Be to, neretai politinės karjeros siekia ignoruodamas moralinius principus, o atskirais atvejais — išduodamas konkrečius jaunus žmones, savo kolegas".
Puikus naujojo Europos Komisijos nario portretas. Ir toks asmuo taps visos Lietuvos veidu pagrindiniame visos Europos Sąjungos vykdomajame organe. Žmogus be gyvenimo ir profesinės patirties, intrigantas, kurį nežinomų užkulisių jėgos iškėlė į Lietuvos, o dabar ir Europos politikos aukštumas.
Galite paklausti, kodėl tokie žmonės šiandien valdo didžiulę Europos Sąjungos imperiją? Matyt, todėl, kad imperijas visais laikais valdė stiprios asmenybės arba pilkieji kardinolai. Kaip tik pastariesiems ir reikalingi atsidavę vykdytojai, kurie ne imsis iniciatyvos, o tik tiksliai vykdys savo užkulisių lyderių nurodymus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
