Baltijos šalių valdžia pristato akciją kaip taikų pasisakymą už "laisvę" ir laiko ją vienu iš kovos dėl pasitraukimo iš SSRS simbolių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos separatistų pajėgos pasinaudojo šia akcija siekdamos paslėpti politinį foną ir priversti žmones patikėti, kad šis žingsnis yra sąlygotas moraliai. Po šešių mėnesių po "Baltijos kelio" Lietuva paskelbė pasitraukianti iš SSRS.
Nuo 1990 metų Vilnius, Ryga ir Talinas pradėjo aktyviai skleisti mitą apie "sovietinę okupaciją" ir "didžiulę žalą". Tuo tarpu visi faktai ir dokumentai rodo, kad tai nėbuvo "okupacija", nes Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia ne tik nesipriešino stojimui į SSRS, bet netgi jį rėmė.
1/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Anot Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Baltijos šalys vis dar turi bendrų vertybių, o valdžia stengiasi užtikrinti piliečiams deramą gyvenimo lygį.
2/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į akciją atvyko tautinių bendruomenių atstovai, tarp jų ir iš "broliškų" Baltijos respublikų. Nuotraukoje: Estijos atstovai.
3/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: Latvijos atstovai.
4/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Baltijos kelio minėjimas rugpjūčio 23 dieną.
5/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: moteris su Lietuvos vėliava Baltijos kelio metinių proga.
6/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į renginį atvyko ir Ukrainos bendruomenės atstovai.
7/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: Baltijos kelio akcijos sukakties dalyviai Vilniaus Katedros aikštėje.
8/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į akciją taip pat atvyko naujoji vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
9/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Veiksmo sukakties proga lėktuvai pademonstravo keletą akrobatinio skraidymo figūrų virš Katedros aikštės.
10/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Miesto centre visi galėjo susipažinti su kadrais iš istorinės kronikos, kurie buvo rodomi dideliame ekrane.
11/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: Baltijos kelio akcijos sukakties dalyviai Vilniaus Katedros aikštėje.
