Šv. Baltramiejaus mugė — tradicinis renginys, atkuriantis viduramžių amatų dvasią. Dvi dienas Vilniaus Rotušės aikštė buvo užpildyta parduotuvėmis su rankų darbo gaminiais, mugės dalyviai pasipuošė viduramžių kostiumais ir atliko to laikmečio dainas bei šokius.
1495 metais, Šv. Baltramiejaus dienos išvakarėse, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininkų — juvelyrų ― dirbtuvių įstatus ir išleido atitinkamą raštą. Nuo tada rugpjūčio 24 diena tapo svarbiausia diena amatininkams.
1/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Vilniuje, Rotušės aikštėje, rugpjūčio 23 ir 24 dienomis buvo surengta tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė.
2/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Mugė miesto gyventojams buvo žinoma nuo XVII amžiaus. Amatininkai iš visos Lietuvos pristato savo gaminius. Ji pirmą kartą buvo paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.
3/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Pats pirmasis amatininkų dirbtuvių statutas buvo patvirtintas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro 1495 metais. Būtent su šia data įprasta susieti Šv. Baltramiejaus mugės rengimą.
4/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Dvi dienas trunkanti mugė prasideda iškilminga visų amatininkų, nešančių istorines savo dirbtuvių vėliavas, eisena.
5/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Renginio metu vilniečiai ir svečiai galėjo susipažinti su atgimusiais lietuvių amatais, stebėti amatų demonstravimus ir net išbandyti amatininko vaidmenį bei pabandyti austi, kaldinti monetą ar pagaminti keraminį indą.
6/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: mugės dalyviai demonstruoja viduramžių ginklus.
7/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Šiais metais savo gaminius pristatė daugiau nei 70 amatininkų.
8/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Kailių amatininkai pasakojo ir demonstravo kailio apdorojimo būdus.
9/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Nuotraukoje: amatininkė pristatė tradicinius lietuviškus drabužius, pagamintus iš natūralių audinių.
10/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Net patys mažiausi mugės svečiai galėjo pasijusti amatininkais. Tačiau jie buvo skatinami įsisavinti paprastesnius įgūdžius. Pavyzdžiui, piešti ant keramikos.
11/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Į mugę buvo pakviesti amatininkai iš kaimyninių šalių. Nuotraukoje: meistras iš Baltarusijos rodo darbo su oda metodus.
12/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Mugės programoje taip pat buvo daugiau nei trys dešimtys muzikinių, šokių ir cirko pasirodymų. Nuotraukoje: muzikantai iš Lenkijos.
13/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Tiems, kurie norėjo sužinoti daugiau apie istorinį mugės kontekstą, Lietuvos nacionalinis muziejus surengė specialų turą su išsamia istorija apie dirbtuvių įkūrimą ir amatininkų plėtrą Lietuvoje.
14/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Šiais metais organizatoriai renginį taip pat susiejo su 25-mečio minėjimu, kai Vilniaus istorinis centras tapo UNESCO pasaulio paveldo objektu, ir su pačios mugės 355-osiomis metinėmis.
15/15
© Sputnik / Владислав Адамовский
Jau daugelį metų mugės lankytojai pastebi, kad organizatoriams pavyksta sukurti tikrą viduramžių atmosferą.
