VILNIUS, rugpjūčio 26 — Sputnik. Antrasis Amerikos sankcijų prieš Rusiją paketas liudija apie Donaldo Trampo politikos žlugimą Rusijos kryptimi. JAV prezidentas susidūrė tiek su vidaus, tiek su išorės opozicija, praneša RIA Novosti su nuoroda į Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto docentą Borisą Mežujevą.
Pirmadienį, rugpjūčio 26 dieną, įsigaliojo antrasis JAV sankcijų prieš Rusiją paketas Skripalių byloje. Paketas apima Rusijos Federacijos valstybės skolos apribojimus ir Vašingtono reikalavimą tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, PB (Pasaulio bankas) ir TVF (Tarptautinis valiutos fondas), neduoti paskolų Maskvai.
Amerikos bankams bus uždrausta dalyvauti pradiniame viešame Rusijos valstybės skolos, išreikštos rubliais, siūlyme ir skolinti Rusijos vyriausybei ne rubliais. Bus įvesti papildomi žaliavų, prekių ir įrangos eksporto į Rusiją apribojimai.
"Antrasis JAV sankcijų paketas — tai įrodymas, kad Trampo politika Rusijos kryptimi žlugo ir jis nesugebėjo išspręsti situacijos per G7 susitikimą ar palaikydamas dvišalius santykius. Trampui nepavyko įtraukti Rusijos į Vakarų politiką, ir bet koks jos susvetimėjimas, įskaitant tokius veiksmus prieš valstybės skolą, atrodo destruktyviai. Jam nepavyko, jis susidūrė ir su vidaus, ir su išorės prieštaravimais šiai politikai, nors ir stengėsi daug ką pakeisti", — teigė Mežujevas.
Pasak eksperto, šiomis sankcijomis "priimtas aiškus sprendimas — neįleisti Rusijos į Vakarų politinių veikėjų visuomenę".
Politologas mano, kad dar vienas JAV sankcijų paketas patvirtina Rusijos užsienio politikos kryptį Rytų labui.
"Šie Vakarų veiksmai, atstumiantys Rusiją, be abejo, sustiprina poziciją ieškoti savęs tarp Kinijos ir arabų šalių ir nebežiūrėti į save per europietiškos tapatybės prizmę. Toks pasirinkimas bus padarytas. Pradeda vyrauti Rytų linija. Tai labai pastebima, ir Vakarų veiksmai, įskaitant ir šias sankcijas, tik patvirtina, kad toks pasirinkimas bus padarytas", — įsitikinęs jis.
Ekspertas priminė, kad Vakarai bando išlaikyti vienybę per priešiškumą Rusijai.
"Tai, ką mes matome, įskaitant ir šį sprendimą, Vakaruose niekas nepasikeis, jis bus išsaugotas. Tačiau tuo pat metu Vakarai nustoja būti universalūs, pamažu įsivyrauja pragmatiška logika, kad Rusijos konfrontacija lemia tai, jog ji galiausiai puikiai save mato Rytų valstybių bendruomenėje", — padarė išvadą ekspertas.
Skripalių byla
2018 metų kovo 4 dieną Solsberyje buvo apnuodytas buvęs GRU pareigūnas Sergejus Skripalis, nuteistas Rusijoje už išdavystę, ir jo dukra Julija. Šis incidentas sukėlė tarptautinį skandalą.
Londonas tvirtina, kad prie šio incidento prisidėjo Rusija, tačiau Maskva kategoriškai tai neigia.
Rusija ne kartą siūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau Londonas ignoravo šią iniciatyvą ir neleido susitikti su Skripaliais. Be to, Rusijos užsienio reikalų ministerija prigavo buvusią JK premjerę Terezą Mei meluojant. Ji teigė, kad nuodai buvo pagaminti Rusijoje, tačiau Porton Dauno laboratorija tai paneigė.
Vėliau Londonas paskelbė "dviejų įtariamųjų Skripalių apnuodijimu" nuotraukas, teigdamas, kad tai du GRU pareigūnai — Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. Po to vyrai davė interviu Margaritai Simonian ir papasakojo apie savo veiklą bei apie tai, ką jie iš tiesų veikė Britanijoje kovo pradžioje.
