VILNIUS, rugpjūčio 27 — Sputnik. G7 aukščiausiojo lygio susitikimas dar kartą patyrė nesėkmę. Didžiausioms Vakarų šalims vėl nepavyko susitarti svarbiausiais tarptautinės politikos klausimais ir skirtumai vėl buvo tokie dideli, kad jų nebuvo galima nuslėpti nuo visuomenės, rašo RuBaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.
Kliūtis, dėl kurios kilo konfliktas, yra Rusija, kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas pareikalavo grąžinti į septynių šalių grupę. Trampo elgesys rodo, kad naujosiose tarptautinėse realijose Rusija yra svarbesnė JAV nei NATO sąjungininkės.
45-asis G7 aukščiausiojo lygio susitikimas Prancūzijos Biarice parodė, koks priešiškumas yra tarp "kolektyvinių Vakarų". JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vadovai nepasirašė galutinio dokumento ir netgi atsisakė protokolinės bendros nuotraukos, kad būtinybė stovėti greta neišduotų visuomenei to, kokią idiosinkraziją Vakarų lyderiai sukelia vienas kitam.
Tačiau visuomenei ir taip viskas buvo aišku. Spaudą pasiekė nesantaikos, kilusios tarp "septyneto" vadovų, atgarsiai. Tai ir "Brexit", ir Amerikos prekybos karas su Kinija, kuris kenkia Europos ekonominiams interesams, ir europiečių atsisakymas mokėti JAV už jų karinį saugumą, ir branduolinis susitarimas su Iranu, ir nesugebėjimas sugalvoti bendros kovos su klimato kaita strategijos.
Kai pokalbis palietė Rusiją, Donaldas Trampas, kaip pranešama, susiginčijo su kolegomis ir per vakarienę pašoko nuo stalo, negalėdamas net žiūrėti į "neišmanėlius amerikiečių sąjungininkus, kurie nesupranta, kad Rusiją reikia grąžinti į "Didįjį septynetą".
Amerikos prezidentas dar prieš kelionę į Biaricą išreiškė palaikymą aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininko Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono siūlymui "septynių" formatą sugrąžinti į "aštuonių". Po aukščiausiojo lygio susitikimo Donaldas Trampas patvirtino, kad su savo G7 kolegomis aptarė Rusijos grąžinimo klausimą ir kad jis kategoriškai tam pritaria.
Pačiame viršūnių susitikime Rusijos tema išprovokavo skandalą. Britų leidinys "The Guardian" praneša, kad Trampas reikalavo Rusijos buvimo aptariant Šiaurės Korėjos, Irano ir Sirijos problemas, tačiau jį palaikė tik Italijos ministras pirmininkas Džiuzepė Kontė.
Japonija ginče dėl Rusijos užėmė neutralią poziciją, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados atstovai pasisakė prieš. Merkel ir Makronas ragino Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimus, naujasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas susiejo Putino grįžimą su progresu Skripalų byloje, o ES atstovas Donaldas Tuskas į G7 pasiūlė vietoje Rusijos priimti Ukrainą.
Susierzinęs dėl sąjungininkų, kalbančių su juo apie liberaliosios demokratijos vertybes, ribotumo Trampas, anot "The Guardian" šaltinio, numetė valgymo įrankius ant stalo ir atsisakė bendros vakarienės. Amerikos prezidento emocionalumą galima suprasti.
Naujose tarptautinėse realijose Rusija yra svarbesnė Jungtinėms Valstijoms nei NATO sąjungininkai, ir Donaldas Trampas tai supranta, priešingai nei riboto mąstymo sąjungininkai, kurie susiklosčius naujoms aplinkybėms bando gyventi po senovei.
Tik labai trumparegiškas asmuo gali paaiškinti Trampo ypatingą požiūrį į Rusiją tuo, kad JAV prezidentas yra Rusijos šnipas ir turi slaptų susitarimų su Putinu, kurio įsilaužėliai padėjo Trampui laimėti rinkimus, arba kad jis asmeniškai neabejingas "diktatoriams".
Realybė yra ta, kad Jungtinės Valstijos per pusvalandį gali nušluoti bet ką nuo žemės paviršiaus, tačiau Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, galinti tą patį padaryti su JAV.
Kinija gali turėti keliolika kartų galingesnę ekonomiką nei Rusija, tačiau karą su Amerika ji pralaimės. Rusija yra vienintelė jėga pasaulyje, kuri turi strateginę lygybę su amerikiečiais branduolinių ginklų srityje. Trampui tokie dalykai yra pirminiai, o visa kita tiesiog nesvarbu.
Kinijos ekonominė galia, kuri jau metė iššūkį Amerikos pasaulinei vadovybei, niekuo neužtikrinama, kol neturi tinkamos karinės apsaugos. Tokią apsaugą Pekinui gali suteikti tik Maskva.
Tai reiškia, kad išlaikant Amerikos viešpatavimą pasaulyje, kyla klausimas, ar Donaldas Trampas sugebės įtikinti Rusiją laikytis bent jau neutralios pozicijos galimame kariniame konflikte su Kinija, kuriam pastaraisiais metais atvirai vyksta pasirengimas JAV.
Dėl šios priežasties Rusija Vašingtonui yra svarbesnė nei visos jos sąjungininkės. NATO sąjungininkai ir šalys už jos ribų neturi strateginės įtakos. Na, "dėdė Semas" privers juos atsisakyti prekybos su Kinija, kinų paskolų ir dalyvavimo įvairaus pobūdžio "šilko keliuose". Na, nuvarys juos kariauti su Kinija pagal NATO Chartijos 5 straipsnį, priversdamas susimokėti už dešimtmečius trunkančią nemokamą Amerikos gynybą. Visa tai svarbu, tačiau tai nėra "X faktorius".
Tikrasis "X faktorius" yra Rusija, nuo kurios elgesio priklauso, ar Vašingtonui pavyks sustabdyti "dangaus imperijos" kilimą. Taigi, žaidimai, kuriuos Trampas žaidžia su Maskva: tai nustato naujas sankcijas, tai ragina "susitarti" su Rusija, tai išsiunčia Rusijos diplomatus, o paskui kviečia Putiną į Baltuosius rūmus, tai giriasi raketomis prieš Kremlių, tai siūlo grąžinti Rusiją į "septynetą" ir vėl pastarąjį paversti "aštuonetu".
Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkus/palydovus, kurie derybų su Kremliumi metu maišosi po kojomis diskutuodami apie liberaliosios demokratijos bendruomenę ir Rusijos pakeitimą Ukraina, Trampas turėtų suvokti ne kitaip, kaip krūvą kretinų, neleidžiančių jam kurti ateities.
Visi sąjungininkai/palydovai, sprendžiant strateginę Kinijos sulaikymo problemą, kartu paėmus Jungtinėms Valstijoms reiškia mažiau nei viena Rusija.
Todėl šių sąjungininkų/palydovų ideologija ir interesai Vašingtonui išvis neegzistuoja. Kritiniu momentu Trampas ir sankcijas Rusijai panaikins be jokio Minsko proceso, ir pripažins Krymą Rusijos dalimi, ir parduos Baltijos šalis Putinui už simbolinę vieno dolerio kainą.
Tai yra mažiausia, ką jis gali duoti, kad būtų išvengta visaverčio karinio aljanso tarp Rusijos ir Kinijos.
