VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo tyrimus dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo nuo Mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, praneša Generalinė prokuratūra.
Pareiškimų nagrinėjimo metu nustatyta, kad atminimo memorialinių lentų nuėmimo procedūra teisės aktuose nėra reglamentuota, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato jokių specialiųjų reikalavimų memorialinių atminimo lentų demontavimui. Nesant specialiojo teisinio reguliavimo, atitinkamai negali būti konstatuojamas ir jo pažeidimas, praneša prokuratūra.
Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra Jono Noreikos atminimo lentos savininkė, tačiau savivaldybių turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų taip pat neįžvelgta.
"Išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad demontuojant Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Mokslo akademijos Vrublevskų bibliotekos pastato sienos būtų padarytas teisės aktų pažeidimas, laikytinas viešojo intereso pažeidimu", — rašoma prokuroro nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Škirpos alėjos pervadinimas
Vilniaus apygardos prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir dėl Kazio Škirpos alėjos pervadinimo.
Konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama sprendimą buvusiai Škirpos alėjai suteikti naują Trispalvės alėjos pavadinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų, užtikrinančių visų aplinkybių įvertinimą, veikė savo kompetencijos ribose, aukštesnės galios teisės aktų nepažeidė, o nesant teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti ir viešojo intereso pažeidimą.
Taip pat nustatyta, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityje, gavęs analogiškų skundų ir pagal savo kompetenciją atlikęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo "Dėl Trispalvės vardo suteikimo alėjai ir jos ribų", atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Sudėtingi Vilniaus sprendimai
Liepos pabaigoje Vilniaus meras Remigijaus Šimašius paliepė nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nukabinti Jono Noreikos atminimo lentą. Aiškindamas savo sprendimą meras teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, jog Noreika dalyvavo steigiant žydų getą. Liepą Vilniaus miesto savivaldybės taryba taip pat nusprendė pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą Senamiesčio seniūnijoje į Trispalvės alėjos.
Merą sukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis rašė, kad Antrojo pasaulinio karo metu Škirpa atliko diplomatines funkcijas Berlyne iki Antano Smetonos režimo žlugimo, ir iš ten jis pradėjo organizuoti Lietuvos aktyvistų frontą (LAF).
Be kita ko tai buvo ne tik antisovietinė, bet ir fašistinė organizacija, skelbusi lietuvišką Hitlerio ideologijos versiją. Be to, ši organizacija agitavo susidoroti ne tik su kitaip mąstančiais, bet ir konkrečiai su Lietuvos žydais.
1941 metų vasarą, kai Vokietijos nacių armija įžengė į Lietuvą, LAF tapo pagrindiniu jos padėjėju. Padedami vokiečių okupantų, LAF lyderiai sugebėjo sunaikinti tūkstančius pro-sovietinių Lietuvos piliečių.
Oficialus Vilnius dažnai šlovina nacius šalyje. Vadinamieji "miško broliai" šalyje yra laikomi nacionaliniais didvyriais.
Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.
