VILNIUS, rugpjūčio 30 — Sputnik. Didžiosios Britanijos opozicija negali priimti vieningo sprendimo dėl spalio 31 dieną planuojamo išstojimo iš ES ir, greičiau leis įvykti "Brexit" be susitarimo, nei leis leiboristų lyderiui Džeremiui Korbinui perimti valdžią, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Britanijos studijų centro vadovę Jeleną Ananjevą.
Anksčiau JK opozicijos partijų lyderiai sutarė kartu priešintis britų pasitraukimui iš ES be susitarimo.
"Šioje situacijoje svarbiausias klausimas, kiek vieningumo opozicija gali sukurti savo gretose. Opozicijos partijos ir kai kurie konservatoriai, pasirengę balsuoti prieš vyriausybę, nėra vieningi. Be to, liberalai demokratai (nenori), kad Korbinas taptų ministru pirmininku. Jis apskritai visiems atrodo prastas", — sakė Ananjeva MIA "Rossija Segodnia", komentuodama temą: "Naujas posūkis "Brexit": kodėl Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas stabdo Parlamento darbą?"
Anot jos, "išeina taip, kad opozicija greičiau sutiks su "Brexit" be susitarimo visam laikui, nei leis Korbinui perimti valdžią dviem arba trim savaitėm, jei Borisui Džonsonui Parlamente bus iškeltas nepasitikėjimo votumas".
Kaip pažymėjo ekspertė, Džonsonas naudojasi tuo, kad opozicija negali susitarti tarpusavyje.
"Kol kas vienintelis dalykas, dėl kurio susitarė opozicija, yra tas, kad jie įstatymų leidybos priemonėmis bandys užkirsti kelią "Brexit" be susitarimo. Jei jiems pavyks priimti įstatymą, (tai viena), jei tai bus tik nutarimas, juridiškai premjero jis niekam neįpareigos", — teigė Ananjeva.
Ekspertė taip pat pakomentavo karalienės kalbos datos pasirinkimą — spalio 14 dieną.
"Kodėl Džonsonas pasirinko šias datas? Didžioji Britanija turėtų palikti ES spalio 31 dieną, o jis paskyrė karalienės kalbą spalio 14 dieną, nes tada Parlamentas turėtų šešias darbo dienas karalienės kalbai aptarti. O ten kalbama apie pinigus, skirtus sveikatos apsaugai, švietimui, nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai. Borisas Džonsonas sako, kad tai labai aktuali darbotvarkė, tačiau joje nenagrinėjami svarbiausi klausimai. Išeina, kad Parlamentas negali imtis diskutuoti apie "Brexit", arba jam lieka labai mažai laiko, kad pavyktų priimti konkrečius sprendimus ir atlikti įstatyminius veiksmus", — savo nuomonę išsakė Ananjeva.
Trečiadienį, rugpjūčio 28 dieną, ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paskelbė, kad Parlamento darbas bus sustabdytas iki spalio 14 dienos, o tai žymiai sumažina galimybę deputatams suspėti atlikti kokius nors įstatyminius veiksmus.
"Brexit" įvyks spalio 31 dieną, spalio 14-ąją karalienė pasakys kalbą, kurioje išdėstys vyriausybės prioritetus.
Padėtis su "Brexit"
Jungtinė Karalystė turėjo pasitraukti iš ES kovo 29 dieną, tačiau "Brexit" procesas buvo atidėtas dėl to, kad Didžiosios Britanijos Parlamentas tris kartus atmetė vyriausybės pateiktą "Brexit" susitarimo pasiūlymą.
Šiuo atžvilgiu Didžiosios Britanijos Parlamente buvo priimtas įstatymas, kuriuo raginama, kad vyriausybė reikalautų atidėti "Brexit" ir būtų išvengta pasitraukimo iš ES be susitarimo.
Pagal naujausius susitarimus su Europos Sąjunga, Didžioji Britanija turi palikti ES ne vėliau kaip spalio 31 dieną.
Daugelis šalių mano, kad galimas Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo labai paveiktų tiek Europos, tiek Didžiosios Britanijos ekonomiką. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad šalies gyventojai gali pamiršti vaistus ir medicinos įrangą iš JK. Tai taip pat gali apsunkinti Lietuvos vežėjų veiklą.
Be to, Britanijai pasitraukus iš ES be sandorio, daugelis lietuviškų prekių gali dingti iš Didžiosios Britanijos parduotuvių lentynų. Kaip pažymėjo Lietuvos verslininkai, tokia grėsmė egzistuoja, nes maistą gabenantiems sunkvežimiams ilgą laiką gali būti neleista kirsti sienos.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, aktyviai ruošiasi "kietajam Brexit" scenarijui. Anksčiau Lietuvos vyriausybė patvirtino daugybę teisinių priemonių, kurios sumažins neigiamas pasekmes Lietuvos piliečiams ir komercinėms struktūroms Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Interviu Sputnik Lietuva Lietuvos visuomenės veikėjas Giedrius Grabauskas teigė, kad po "Brexit" daugelis lietuvių vyks į kitas ES šalis, o ne į tėvynę. Jo manymu, vargu, ar jie norės grįžti į Lietuvą.
