"Labas rytas! Доброе утро", — būtent taip pradeda Jurgio Baltrušaičio vardu pavadintos Maskvos 1247 mokyklos direktorė Solveiga Valatkaitė rugsėjo pirmosios šventinį renginį. Tai valstybinė švietimo įstaiga, turinti lietuvių etninį komponentą.
Mokykla iš tikrųjų yra maža. Kaip Sputnik Lietuva pasakojo direktorė Solveiga Valatkaitė, šiais metais yra 51 pirmokas, parengiamojoje grupėje iš viso yra 470 mokinių ir 18 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Tuo tarpu vaikų, turinčių lietuviškas šaknis, nėra daug — lietuvių kalbos mokosi visi, bet aukščiausiąjį lygį pasiekia ne daugiau nei 10 proc. Likusiai daliai lietuvių ši kalba yra antroji užsienio kalba.
Scenoje pasirodė mokyklos ansamblis "Šaltinėlis" su lietuvių tautiniais rūbais, sušokęs "Linksmą polką".
"Aš taip pat dirbau mokykloje ir prisimenu, kad mums svarbiausia šventė visada buvo rugsėjo 1-oji", — kalbėjo Remigijus Motuzas, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Rusijoje. Ir jis nori, kad visi mokyklos mokiniai liktų viena didele draugiška šeima, kokia buvo daugelį metų.
Tuomet į sceną kviečiami mokytojai, kurie šiais mokslo metais prisijungė prie mokyklos komandos — visi šaukiami vardais. Po pristatymo jie perėjo per simbolinius vartus, kuriuos imituoja dvi merginos tautiniais kostiumais, laikančios virš galvos Lietuvos vėliavos spalvų tautinę juostą.
Toliau kruopščiai mokytis prisiekia pirmokai ir vyresniųjų klasių moksleiviai ir taip pat pereina po simboliniu tiltu.
Skamba pirmasis skambutis. Šiais metais teisė paskelbti mokslo metų pradžią atitenka Aleksejevų šeimai — pirmokei Anželikai ir 11 klasės mokiniui Olegui. Tada vaikai įteikia gėlių mokyklos direktorei, mokytojams ir ambasadoriui bei jo žmonai.
Meistriškumo pamoka
Ambasadorius Remigijus Motuzas kurį laiką buvo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Rugsėjo 1-ąją jis prisiminė dėstymo patirtį, tačiau 11A klasei pasakojo apie diplomatiją.
Pamoka truko apie valandą — moksleiviai labai atidžiai klausėsi ambasadoriaus, nors užmegzti dialogą gėdijosi. Tuo tarpu Remigijus Motuzas pasakojo, kas yra diplomato profesija, kur Rusijoje galima gauti darbo pasukus šiuo keliu. Jis taip pat kalbėjo apie tarptautines organizacijas, kuriose galima atsidurti. Jis sakė, kad nebūtina mokytis MGIMO, nes beveik visuose universitetuose yra specialios programos, paruošiančios studentus diplomatiniam darbui. Be to, ši profesija rinktinė — galima būti ekonomistu, teisininku, net žurnalistu, bet galiausiai pereiti prie diplomatinio darbo. Bet svarbiausia čia yra mokėti užsienio kalbas.
"O jūs mokotės lietuvių kalbos, todėl turite pranašumą. Tai reta kalba, visi stengiasi išmokti populiariausias, taigi jūs turite puikią galimybę tapti diplomatais", — davė užuominą Remigijus Motuzas.
Mokslo metai
"Ar prisimenate, kaip ėjote į pirmą klasę?" — paklausė Sputnik Lietuva korespondentas ambasadoriaus.
"Žinoma, atsimenu — aš nesiruošiau eiti, nes buvau tik šešerių metų, o kartu su mama į mokyklą lydėjau vyresnįjį brolį — jis ėjo į pirmą klasę. Ir kai mama norėjo mane vestis namo, aš pradėjau verkti, o pradinių klasių mokytojas buvo vyras, kas yra labai reta, ir jis pasakė: "Gerai, tegul pasilieka, pavargs ir rytoj nebeateis". Bet aš nepavargau — visą mėnesį vaikščiojau ir mane įtraukė į pirmokų sąrašus", — sakė Remigijus Motuzas.
Būdamas 21-erių, būsimasis ambasadorius pats tapo mokytoju — dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, vėliau — klasėse, kuriose buvo sustiprintas lietuvių kalbos kursas.
"Nepasakyčiau, kad tai buvo lengva. Labai sunku perduoti žinias jauniems žmonėms, nes visi turi skirtingus pomėgius. Turėjau penkias lygiagrečias klases, bet net jei visi ėjo tas pačias temas, negalėjau jų mokyti pagal vieną modelį. Vienos klasės buvo labai aktyvios, sąmoningos, ten mokėsi geriau, kitose viskas buvo kitaip, o paskutinėje, penktojoje, susirinko tie, kurie visai nenorėjo mokytis ir kuriuos reikėjo įtraukti į kažkokią veiklą. Teko naudotis magnetofonu ir vaizdinėmis priemonėmis", — prisimena buvęs mokytojas.
Paaiškėjo, kad būsimasis Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje atvyko dirbti į mokyklą, kurioje vyresniosiose klasėse mokėsi būsimoji Maskvos Jurgio Baltrušaičio mokyklos Nr. 1247 direktorė Solveiga Valatkaitė. Kartu jie vyko į darbo ir poilsio stovyklą — kolūkyje sodino burokėlius ir kopūstus.
"Tai buvo nuostabus laikas", — prisimena Solveiga Valatkaitė.
Kultūrų susivienijimas
Su Maskvos lietuvių mokyklos veikla Remigijus Motuzas pažįstamas seniai. Dešimtojo dešimtmečio viduryje, būdamas Lietuvos švietimo ministro pavaduotoju, jis derėjosi su Rusijos vyriausybe dėl jos įsteigimo ir statybos.
"Pirmaisiais metais nebuvau aktyvus, kai dabartinė direktorė Solveiga Pranovna, būdama mokytoja, atidarė mokyklą mūsų ambasados patalpose — Jurgio Baltrušaičio namuose, pradedant nuo fakultatyvo, paskui pradinės mokyklos, tačiau derėjausi dėl naujo pastato. Mes pasirašėme sutartį, Lietuvos Respublika taip pat prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus — juk mokykla su lietuvių kalbos mokymu. Ir tai akivaizdu Lietuvos architektų ir dizainerių dėka. Bet tai yra valstybinė mokykla ir Rusijos Federacija, Maskvos vyriausybė prisiėmė pagrindinius finansinius įsipareigojimus", — didžiuojasi ambasadorius nuveiktu darbu.
Jurgio Baltrušaičio vardas lietuviškai mokyklai puikiausiai tinka, nes jis, kaip kultūros veikėjas, buvo geriau žinomas net Rusijoje nei Lietuvoje, tačiau kartu poetas ir vertėjas tapo pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rusijoje, pažymi Remigijus Motuzas.
"Pažvelgus į jo darbus, laiškus, pagrindinis tikslas buvo suvienyti dvi kultūras, pristatyti ne tik Lietuvos kultūrą Rusijoje, bet ir Rusijos kultūrą Lietuvoje. Jis palaikė labai gerus santykius su Rusijos kultūros veikėjais, politikais, padėjo paprastiems žmonėms — galima sakyti, kad tai buvo taikdarys, labai tolerantiškas žmogus. Ir labai malonu, kad šiuo Baltrušaičio pavyzdžiu sekama ir lietuviškoje mokykloje Maskvoje", — apibendrino diplomatas.
