Skandalingoje "Sausio 13-osios byloje" 67 kaltinamuosius "gynę" advokatai gaus daugiau nei pusę milijono eurų. Kaip žinoma, iš tikrųjų teisti tik du kaltinamieji. Likusieji buvo teisiami "už akių", neklausant jų parodymų ir paaiškinimų. Už ką 120 advokatų, pasamdytų kaltinamiesiems "už akių", gaus atlygį? Už pasyvų tylėjimą ir pritarimą prokuratūrai?
"Sausio 13-osios byla" Lietuvoje vadinama šimtmečio byla. Argi juokai — tyrimas truko beveik 28 metus. Tam, kad būtų pristatyta daugiau nei 700 bylos tomų, teko išsinuomoti sunkvežimį. Vien liudytojų, kuriuos reikėjo apklausti, buvo daugiau nei tūkstantis. O kaltinamųjų skaičius tyrimo metais padidėjo nuo 48 (1996 metais) iki 67 (2019 metais). Jiems pavyko perkvalifikuoti bylą iš baudžiamosios į "nusikaltimą žmoniškumui".
Aukšto lygio procesas turėjo pritraukti viso pasaulio bendruomenės dėmesį. Anot šio "spektaklio" režisierių, pasaulį turėjo sukrėsti "įsibrovėlių sovietų" žiaurumai ir amžiams pažymėti Rusiją kaip TSRS ideologijos tęsėją. Bet kažkas pakrypo ne ta linkme. Pasaulis su pasibjaurėjimu nusisuko nuo inscenizacijos.
Tai tapo akivaizdu jau 2011 metais, kai Austrija atsisakė išduoti Lietuvai vieną pagrindinių kaltinamųjų "Sausio 13-osios byloje" — KGB atsargos pulkininką, "Alfa" grupės vadą 1991–1992 metais Michailą Golovatovą. Būtent šis būrys šturmavo Vilniaus televizijos bokštą 1991 metų sausio 13 dieną. Iš pradžių Austrijos valdžia, kaip ir tikėtasi, reagavo į Lietuvos valdžios išduotą orderį ir sulaikė Golovatovą, kai jis buvo Austrijos teritorijoje. Bet tyrėjai Vienoje, išsamiau ištyrę bylos medžiagą, kurioje kaltinamas KGB pulkininkas, matyt, nutarė nesipurvinti rankų ir paleido Golovatovą.
Lietuva į tai sureagavo garsiai isterikuodama. Vos nenutrūko diplomatiniai santykiai su Austrija. Tačiau Viena neatsakė į diplomatines Vilniaus provokacijas.
Realybėje teisme pasirodė tik du "iešmininkai" — buvęs karininkas Genadijus Ivanovas, gyvenęs Lietuvoje ir savanoriškai atvykęs į teismo salę, ir Rusijos kariuomenės rezervo pulkininkas Jurijus Melis. Pastarasis buvo areštuotas 2014 metų kovo mėnesį, važiuodamas iš Kaliningrado į Lietuvą vaistų. Melis serga cukriniu diabetu. O kad jis Lietuvoje figūruoja tokioje byloje, net minčių neturėjo. O gal jis buvo kažkaip išviliotas į Lietuvą, kad šioji gautų bent vieną "gyvą kaltinamąjį"? Versija tikrai logiška.
Visa Melio kaltė ta, kad jis, būdamas 23 metų sovietų armijos leitenantas, buvo viename iš tankų, išsiųstų prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausio 13 dieną. Už tai jis buvo nuteistas septyneriems metams kalėjimo, iš kurių penkerius, pažeidus visas normas, išbuvo kalėjime nuo suėmimo momento iki teismo. Ir tai nepaisant to, kad žmogus serga sunkia pavojingos ligos forma.
Tai, kas nutiko Jurijui Meliui, yra dar vienas gėdingas puslapis Lietuvos teismų sistemos istorijoje. Apie tai galima parašyti ne straipsnį, o visą romaną.
Bet grįžtame prie to, kaip vyko procesas. Akivaizdu, kad prokurorai siūlė nuteisti kaltinamąjį "maksimaliai". Advokatai kukliai pateikė apeliaciją. Versijos, kad "savi šaudė į savus" ir teismo medicinos ekspertizės, atliktos iškart po 14 "šventų aukų mirties sausio 13 dieną", net nebuvo svarstomos. Lietuvoje tai yra tabu.
Taigi, paaiškėjo, kad 120 advokatų, pasamdytų Lietuvos valstybės, siekiant apsaugoti 67 kaltinamuosius, tik atliko gynėjų vaidmenį. Teismui beliko tik "paskirti" laisvės atėmimo terminus visiems kaltinamiesiems, kad bent jau apsimestų, jog laikomasi teisingumo.
O dabar teisminio spektaklio žiūrovams — paprastiems Lietuvos mokesčių mokėtojams — siūloma sumokėti už aktorių darbą. Daugiau nei pusė milijono eurų — vien advokatams. Sunku įsivaizduoti, kiek Lietuvos žmonėms kainavo visas spektaklis, kuriame dalyvavo tyrėjai, prokurorai, teisėjai ir "masinių politinių scenų aktoriai".
Sausio 13-osios byla
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto, paskelbė nuosprendžius 67 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams. Visi jie buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui ir buvo nuteisti įvairiomis laisvės atėmimo bausmėmis — nuo ketverių iki 14 metų. Didžioji dauguma kaltinamųjų buvo nuteisti už akių. Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti Lietuvos teisingumui.
Tarp nuteistųjų yra buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas. Jam nedalyvaujant buvo skirta 10 metų kalėjimo. Buvęs sovietų armijos Vilniaus padalinio vadas Vladimiras Uschopčikas buvo nuteistas 14 metų kalėjimo. TSRS KGB pulkininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų kalėjimo.
Bylos duomenimis, 1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau nei 600 žmonių buvo sužeista. Visi sovietų kariai, tuo metu buvę šalia Vilniaus televizijos bokšto ir Radijo ir televizijos centro pastato, taip pat jų vadai, išdavę baudžiamuosius įsakymus, tyrimo duomenimis, laikomi kaltais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
