VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Būdama TSRS sudėtyje, Lietuva iš vienos neraštingiausių respublikų virto ta, kuri galėjo apmokyti specialistus didžiausioms įmonėms, rašo Igoris Šiško "RuBaltic.ru".
Anot straipsnio autoriaus, pirmaisiais metais po įstojimo į TSRS Lietuva buvo viena neraštingiausių sąjunginių respublikų. Sovietų valdžia įvedė nemokomą švietimą TSRS, o tai buvo "pirmasis žingsnis kelyje į techninę revoliuciją", apėmusią Lietuvą.
Straipsnyje rašoma, kad 1939 metais šalyje buvo apie tris tūkstančius nemokamų pradinių mokyklų vaikams nuo 7 iki 14 metų. Vidurinė mokykla buvo mokama — joje mokėsi apie 20 tūkst. vaikų.
Mokamas išsilavinimas buvo beveik neprieinamas daugumai gyventojų. Didžiausias dėmesys mokyklose buvo skiriamas Dievo įstatymo mokymui ir istorijoms apie lietuvių tautos išskirtinumą. Anot straipsnio autoriaus, toks mokymas tapo lietuvių dalyvavimo žydų naikinime per Antrąjį pasaulinį karą priežastimi.
Medžiagoje taip pat pažymima, kad net po privalomojo pradinio ugdymo reformos tik dešimt procentų vaikų sugebėjo baigti ketvirtąją klasę.
Be to, švietimas buvo skirtas "elitui" ir todėl daugelis pasisakė už mokyklų skaičiaus mažinimą. Todėl 1930 metais Lietuvoje trečdalis devynerių metų ir vyresnių gyventojų buvo neraštingi.
1940 metais Lietuvai įstojus į Tarybų Sąjungą, šalies švietimo sistemoje įvyko kokybiški pokyčiai. Išsiplėtė bendrojo lavinimo mokyklų tinklas, vidurinis išsilavinimas tapo privalomas, sukurta reikiama materialinė bazė. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tiksliesiems ir gamtos mokslams.
Kaip pažymi autorius, Lietuvos visuomenėje pasikeitė požiūris į mokyklą, kuri dabar buvo ne vieta, kur "praplaunamos smegenys", o socialinis liftas.
Jau 1970-aisiais daugiau nei 80 procentų mokinių, besimokančių mokykloje, galėjo baigti aštuonias ar daugiau klasių.
Straipsnyje pažymima, kad mokyklinis išsilavinimas suteikė reikiamą pagrindą, kur buvo mokomi vietiniai specialistai Lietuvos pramonės flagmanams. Vėliau absolventai, gavę aukštąjį išsilavinimą, vyko dirbti į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Kėdainių chemijos gamyklą, inžinerijos, žuvų perdirbimo, laivų statybos, farmacijos įmones, kurias neraštingų "miško brolių" palikuoniai po 1991 metų vadino "okupacijos palikimu".
"Sovietų okupacijos" teorija Lietuvoje
Lietuvos politikai ne kartą teigė, kad įstojimas į TSRS nebuvo savanoriškas, kad tai buvo "okupacijos" padarinys. Dabar Vilnius nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir bando uždrausti viską, kas turi ką nors bendra su Rusija ir Tarybų Sąjunga.
Maskva ne kartą aiškino, kad Baltijos šalių įstojimas 1940 metais neprieštaravo nė vienam tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į šalis ir netgi išreiškė aiškų sutikimą.
