Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vike-Freiberga pasisakė už tai, kad būtų kuo greičiau sukurtas Baltijos šalių ir Lenkijos karinis-politinis blokas siekiant "sutramdyti" Rusiją. Apie tai ji kalbėjo interviu Lenkijos laikraščiui "Polska", vertimą išleido "InosMI" leidinys.
Taip pat buvusi Latvijos vadovė atsakė į klausimą, ar NATO kariai būtų pasirengę mirti gindami Latviją.
"Jie mirdavo Korėjoje, Vietname, Afganistane ir Irake. Kodėl čia turėtų būti kitaip?" — sakė eksprezidentė.
Nepaisant Maskvos pareiškimų, kad ji nesiruošia pulti nė vienos iš aljanso šalių, Lenkijos ir Baltijos šalių politikai nuolat deklaruoja, kad reikia "sutramdyti" Rusiją.
Anksčiau Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius atkreipė dėmesį į Amerikos kariuomenės buvimo Rytų Europoje būtinybę. Jo nuomone, jei Rusija pamatys šiuos karinius vienetus, tuomet "du kartus pagalvos apie karinių priemonių naudojimą".
Maskva įvertino Lenkijos ministro pareiškimą. Valstybės Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmininko pavaduotojas Viktoras Vodolackis pavadino šį pareiškimą dar vienu būdu parodyti savo lojalumą JAV. Parlamentaras taip pat pridūrė, kad Rusija niekada nieko nepuolė, ir visuomet "gynėsi nuo priešų".
Rusija ne kartą yra pabrėžusi, kad, motyvuodamos neva didėjančia "Rusijos grėsme", Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir dislokuoja NATO pajėgas savo teritorijose.
Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško, praėjusiais metais NATO valstybių narių karinės išlaidos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos gynybos išlaidos.
Maskva ne kartą teigė, kad nesiruošia nieko pulti. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pabrėžė, kad aljansas tai gerai supranta, tačiau naudojasi teiginiais apie "Rusijos grėsmę", kad dislokuotų daugiau karių ir karinės technikos prie Rusijos sienų.
