Politologas: Lietuvos valdžia teikia pirmenybę rusofobijai, o ne piliečiams

© Photo : Facebook / Gitanas NausėdaНовый президент Гитанас Науседа принимает Президентский дворец, 12 июля 2019 года
Новый президент Гитанас Науседа принимает Президентский дворец, 12 июля 2019 года - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Dvidešimt metų valstybės vadovybė deklaruoja, kad didins pensijas ir sumažins mokesčius, tačiau niekas nesikeičia. Vietoje to, Lietuvoje ir toliau statomi paminklai nacių bendrininkams, tikina istorikas Armenas Gasparianas

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Lietuvos vadovybei daug lengviau skatinti rusofobiją nei užtikrinti socialinius piliečių poreikius, mano istorikas ir politologas Armenas Gasparianas.

Президент Литвы Гитанас Науседа, архивное фото - Sputnik Lietuva
Nausėda pasiūlė planą Seimui, kaip pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimą

Interviu Sputnik Lietuva ekspertas pakomentavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos planą, kuriuo respublikos vadovas ketina pagerinti lietuvių gyvenimą. Visų pirma, jis siūlo padidinti biudžeto pajamas, spartinti senatvės pensijų didinimą ir gerinti ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas.

Be to, Nausėda pasiūlė išspręsti nepakankamo atminimo ženklų Lietuvos "tautos didvyriams" skaičiaus problemą. Tam jis siūlo iš dalies pakeisti vietos savivaldos įstatymą, pagal kurį savivaldybės, iškabindamos memorialines lenteles, privalo laikytis vyriausybės nustatytų kriterijų.

Gasparianas pažymėjo, kad pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos valdžia žada didinti pensijas ir mažinti mokesčius, tačiau niekas nesikeičia.

"Galų gale paaiškėja, kad daug lengviau nei susitvarkyti su mokesčiais, pensininkais, ekonomine plėtra, lietuviškos grietinės pristatymu į Rusiją apeinant sankcijas, daug lengviau laikytis rusofobijos ir įrenginėti atminimo lentas", — teigė istorikas.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje "nacionaliniais didvyriais" laikomi žmonės, kurių sąžinė nešvari dėl nekaltų mirties.

Anksčiau panašią nuomonę išsakė Rusijos konsulas Lietuvoje Aleksandras Gračiovas. Diplomatas pažymėjo, kad Lietuvos valdžia priskiria didvyriams tuos, ant kurių rankų yra tūkstančių žmonių kraujas. Anot jo, Lietuvoje nacių kolaborantų heroizavimo tema jaučiama ypač aštriai, o istorija ir jos aiškinimas tampa labai rimtos konfrontacijos informacinėje erdvėje objektu.

Nacių kolaborantų heroizavimas Lietuvoje

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų herojizavimo politiką. Lietuvoje persekiojami tie, kurie išreiškia nuomonę, prieštaraujančią oficialiai Vilniaus nuomonei.

Vilniaus meras Remigijus Šimasius  - Sputnik Lietuva
Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"

Neseniai kilo skandalas dėl nacių bendrininko Jono Noreikos memorialininės lentelės nukabinimo. Nepaisant to, kad šis žmogus, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, prisidėjo prie masinio Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo, jis laikomas "nacionaliniu didvyriu" ir "kovotoju už nepriklausomybę".

Vilniaus meras, nusprendęs nukabinti Noreikos lentelę, teigė, kad yra neginčijamų įrodymų, jog Noreika dalyvavo kuriant žydų getą. Lietuvos sostinė savo vardu, pasak Šimašiaus, nebegali šlovinti nacių bendrininko.

Merą sukritikavo daugybė politikų, ypač "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai", kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Susivienijimas "Pro Patria", palaikanti "lietuvių tautos interesus", pagamino naują Noreikos atminimo lentelę.

Lietuvoje "didvyriais" laikomi "miško broliai", kurie yra nacionalistinės ginkluotos grupuotės, veikusios šalies teritorijoje 1940–1950 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė fašistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo civilių ir sovietų partijos darbuotojų žudynėse.

© Sputnik"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Politologas: Lietuvos valdžia teikia pirmenybę rusofobijai, o ne piliečiams - Sputnik Lietuva
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
Naujienų srautas
0