VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Rusijos mokslininkai televizijos "tilto" tarp Maskvos ir Talino metu pristatė pranešimą "Rusija ir Baltijos šalys: saugumo scenarijai politinės įtampos kontekste".
Pristatymo metu ekspertai analizavo Baltijos šalių militarizacijos procesą po TSRS žlugimo 1991-ais ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos nepriklausomybės metais.
Istorinės atminties fondo direktorius, Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto tyrinėtojas Aleksandras Diukovas teigė, kad Baltijos regiono militarizacija buvo pradėta dar prieš įvykius Ukrainoje ir Krymo aneksiją, dėl kurios Rusijai buvo priskirta "agresorės" etiketė.
Ekspertas pažymi, kad Baltijos šalys jau seniai provokuoja jų teritorijoje gyvenančius rusakalbius gyventojus, norėdamos sulaukti reakcijos ir nedelsiant pasiskųsti Vakarų sąjungininkams dėl "Rusijos grėsmės".
"NATO kibernetinio saugumo centras iškilo Taline po Estijos valdžios surengtos provokacijos iškeldinant paminklą kariams-išlaisvintojams iš Talino centro. <...> Šias riaušes, žinoma, išprovokavo Estijos valdžia... Pasitelkę pačių išprovokuotas riaušes, jie gavo NATO kibernetinį centrą", — sakė Diukovas.
Pasak jo, Lietuva, Latvija ir Estija laikysis panašaus scenarijaus ir dabar, nes "Rusijos grėsmės" temos rutuliojimas leidžia Baltijos šalims pasiekti savo vidaus ir užsienio politikos tikslus.
"Vidaus politikos tikslai paaiškina, kodėl egzistuoja nepiliečių institucija ir kodėl ją reikia palaikyti", — apibendrino ekspertas.
Jo nuomone, užsienio politikos tikslai — pasakojimas apie šią "grėsmę" ir būtinybę suteikti papildomą pagalbą — yra savotiškas Baltijos šalių atradimas.
Anksčiau Sputnik Lietuva interviu Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius teigė, kad šalies ekonomika turės išgyventi blogiausius laikus, nes pagal tikėtiną scenarijų, susijusį su ES finansavimu, respublika turės įnešti dideles sumas į Europos Sąjungos biudžetą. Latvijos finansų ministerijos duomenimis, 2020 metais išmokos gali padidėti 23 mln. eurų.
Rimševičius pridūrė, kad "kietasis Brexit" paveiks prekybos srautus visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Latvijoje.
Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu pažymėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neatitinka oficialaus Talino interesų, tačiau šalis ruošiasi "kietajam Brexit", kad sušvelnintų jo pasekmes.
Respublikos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad visiškai išvengti painiavos nepavyks, tačiau su JK susijusiems piliečiams ir įmonėms reikia kuo greičiau pasiruošti būsimiems pokyčiams.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad Britanijos pasitraukimas iš ES be susitarimo gali sulėtinti Lietuvos ekonomikos augimą. Nausėda pažymėjo, kad oficialios statistikos pateikti negali, nes viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Taip pat Lietuvos prezidentas lankėsi Briuselyje. Bendraudamas su naujuoju Europos Parlamento pirmininku Deividu Sasoliu, Lietuvos vadovas skundėsi sumažintu biudžetu, skiriamu Lietuvai iš ES lėšų.
Nausėda Briuselyje tvirtino, kad dotacijų sumažėjimas labai apsunkins planuojamą naujovių plėtrą ir gerus kaimyninius santykius.
Tačiau ES pažymėjo, kad, "Eurostat" duomenimis, Lietuva pagerino savo rezultatus, o Graikija, pietų Italija ir pietų Ispanija skursta. Todėl Briuselis pasiūlė Lietuvai finansiškai remti šiuos regionus.
