Lietuvoje buvo daug kalbama apie tai, kokį portfelį EK gaus šalies atstovas. Vieni politikai ir ekspertai sakė, kad mūsų valstybė pavėluotai pristatė savo kandidatą, ir visus gerus postus paskirstė be jo. Kiti ragino nenusiminti anksčiau laiko ir tikėjosi Sinkevičiui geros pozicijos. Galiausiai jam, matyt, teks dirbti aplinkosaugos srityje. Kaip vertinti tokį rezultatą jo asmeninių ir valstybinių interesų kontekste?
Didžiosios politikos sūkuryje
Kai paaiškėjo, už kokią sferą bus atsakingas Sinkevičius, Lietuvoje nebuvo didelio džiaugsmo, nes ji norėjo reikšmingesnės atsakomybės srities — energetikos, finansų, pasienio kontrolės. Dar labiau nuliūdino faktas, kad energetikos komisare tapo Estijos atstovė, o Latvija iš viso gavo vicepirmininko, kuris kuruos ekonominius reikalus, postą. Taip pat Lietuvai galėtų būti įdomus ES kaimynystės ir plėtros portfelis, bet jis atiteko Vengrijai.
Be to, ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad EK bus specialus vicepirmininkas, atsakingas už aplinkosaugą (vadinamojo "Žaliojo susitarimo" parengimą). Ir tai ne šiaip sau politikas, o Fransas Timermanas, kuris pats pretendavo į EK vadovo postą. Todėl yra pavojus, kad Sinkevičius atsidurs jo šešėlyje, ir jį net pavadino pavaduotojo pavaduotoju.
Gali susidaryti įspūdis, kad gavome "liekanas", nes pavėlavome į postų dalybas ir pasiūlėme kandidatą, kuris yra jaunas ir nepatyręs, palyginti su konkurentais iš kitų šalių. Tačiau į situaciją galima pažvelgti ir iš kitos pusės bei įžvelgti joje nemažai teigiamų dalykų.
Pirma, prisiminkime, kokį komisarą turėjome prieš tai: Vytenis Andriukaitis buvo atsakingas už sveikatos apsaugą — tikrai ne pati įtakingiausia pozicija. Dabar galėjome gauti mokslo ir inovacijų ar lygybės portfelį. Tačiau gavome aplinkosaugą, ir tai yra viena iš pagrindinių temų europinėje darbotvarkėje.
Minėtas "Žaliasis susitarimas" — labai rimtas dalykas, kuris turės įtakos visoms ES valstybėms energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio, infrastruktūros ir kitose srityse. Manytina, kad būtent todėl tuo užsiims toks įtakingas politikas kaip Timermanas. Atitinkamai, Sinkevičius atsidurs didžiosios europinės politikos sūkuryje ir kontaktuos su įtakingiausiais jos dalyviais.
Aš, dar kartą aš, ir Lietuva
Jeigu Sinkevičius bus aktyvus ir apsukrus, pasirodys Briuselyje kaip efektyvus profesionalas, jis sugrįš į Lietuvą kaip patyręs ir autoritetingas politikas, kuris galės tapti jos politikos figūra bei pretenduoti joje į aukščiausią valdymo postą. Neatsitiktinai vienas apie europinius reikalus rašantis užsienio žurnalistas, išgirdęs, ką Lietuva siūlo į Europos komisarus, pažymėjo: "Oho, 28 metai ir jau kandidatas į komisarus! Kai toks karjeros šuolis, kas laukia po to? Prezidentas?"
Kitaip tariant, aplinkosaugos portfelis yra naudingas pirmiausia pačiam Sinkevičiui. Lietuvai kaip valstybei tai svarbu todėl, kad ji (jau nekalbant apie "valstiečių" partiją) po kurio laiko gali gauti užsigrūdinusį europinio kalibro lyderį, o šaliai tokių labai trūksta. Tačiau, jeigu kalbėtume apie šiandieninius valstybės interesus, reikia pripažinti, kad, pavyzdžiui, energetikos komisaro postas jai patiktų labiau, nes tai aktualu Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, pasitraukimo iš BRELL sistemos, energetinių projektų su Lenkija, kovos su "Rusijos dujų ekspansija į Europą" ir kitais klausimais.
Bet net dabartinėje situacijoje galima surasti teigiamų dalykų. Kas rūpi Lietuvai Europoje? Jau minėta energetika, už kurią bus atsakinga Lietuvos lūkesčius suprantanti Estija; būsimas ilgametis ES biudžetas (arba tiesiog pinigų skirstymas), ir tą sritį kuruos Latvija, kuriai irgi svarbios europinės išmokos; žemės ūkis, atitekęs Lenkijai, kuri laikoma Lietuvos sąjungininke; transportas (šalies vežėjams nepatinkantis "Mobilumo paketas"), kurį tvarkys bendramintė Rumunija. Nemažai Lietuvai svarbių postų gavo jos draugai (bent jau teoriškai). Beliko išmokti su jais draugauti.
Apskritai, galima teigti, kad vertinti mūsų šalies pasiekimus EK — tas pats, kas vertinti iki pusės pripiltą stiklinę: vieni pasakys, kad ji pusiau tuščia, kiti — kad pusiau pilna. Tam tikras nusivylimas, žinoma, juntamas, bet, kaip sakoma, patys kalti. Kita vertus, Lietuva bus didžiosios (aplinkosauginės) Europos politikos epicentre, o jeigu dar efektyviai bendradarbiaus su tradiciniais partneriais, gali pasiekti EK išties nemažai.
Žaidėjai aiškūs, Lietuvos kortos neblogos, žaidimas prasideda...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
