VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Teisės į saviraiškos laisvę apribojimai Baltijos šalyse kenkia žmonių likimams ir sukelia politines represijas ES valstybėse. Tai teigė ekspertas Aleksandras Nosovičius per ESBO plenarinę sesiją.
Jis papasakojo apie buvusio "Socialistinio liaudies fronto" lyderio Algirdo Paleckio ir Rusijos kariuomenės rezervo pulkininko Jurijaus Melio baudžiamąjį persekiojimą. Abu jie, pasak Nosovičiaus, buvo paaukoti istorinei Lietuvos valdžios, kurios legitimumas grindžiamas sovietinės praeities demonizavimu, mitologijai.
"Saviraiškos laisvė prieštarauja poreikiui išsaugoti istorinį mitą, todėl Lietuvos valdžia jo atsisako. Rezultatas yra ne tik žmogaus teisių pažeidimas, bet ir teisinė savivalė, pagrindinių teisinių normų pažeidimas ir sugriauti nekaltų žmonių likimai, kas ypač išryškėjo Algirdo Paleckio ir Jurijaus Melio istorijose", — cituoja Nosovičių portalas "RuBaltic.ru".
Paleckio byla
Buvęs "Socialistinio liaudies fronto" lyderis areštuotas nuo praėjusio rudens įtariant "šnipinėjimu Rusijos naudai".
2018 metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė apie "šnipų tinklo", kuris vykdė "žvalgybines operacijas Rusijos Federacijos naudai", sulaikymą. Buvo pranešta, kad tarp įtariamųjų yra Paleckis, kuris šiuo metu suimtas, ir šeši jo bendražygiai.
Balandžio pabaigoje Lietuvos generalinė prokuratūra pakomentavo publikaciją vietos žiniasklaidoje apie įtariamojo "dingimą". Prokuratūra patvirtino, kad Paleckis tebėra sulaikytas, o tyrimo detalės neatskleidžiamos tyrimo tikslais.
Liepą Kauno apylinkės teismas pratęsė Paleckio suėmimą 3 mėnesiams, po to gynyba pateikė ieškinį, kad būtų sušvelninta kardomoji priemonė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atmetė advokato prašymą.
Be to, politiko advokatas Algis Petrulis teigė, kad jo kliento sveikata blogėja.
Anksčiau Paleckis rašė, kad vietos prokurorams bus sunku jį nuteisti už "išgalvotą" kaltinimą "šnipinėjimu", nes jo byla jau susidomėjo Briuselis, Strasbūras ir Berlynas.
Taip pat Sputnik Lietuva rašė, kad Europos Parlamento narė iš Latvijos Tatjana Ždanoka kreipėsi į Europos Parlamentą, ragindama kolegas kreiptis į Lietuvos valdžios institucijas su prašymu nutraukti Paleckio politinį persekiojimą.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Lietuvos valdžia, pradėdama tokias politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas, visiškai pamina demokratines vertybes, kurias šlovino, prisijungdama prie ES ir NATO.
Sausio 13-oji
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šatckichas, jis buvo pašautas į nugarą.
