Skvernelis pasisako prieš naują lėšų paskirstymo ES sistemą

© Photo : Lietuvos Respublikos Seimas / Dz.BarysaiteПремьер-министр Литвы Саулюс Сквернялис, архивное фото
Премьер-министр Литвы Саулюс Сквернялис, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Vyriausybės vadovas mano, kad ES skiriamos lėšos neturėtų priklausyti nuo valdžios gebėjimo palaikyti įstatymo viršenybę

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad nepritaria iniciatyvai susieti Europos Sąjungos lėšų skyrimą valstybėms narėms su tuo, kaip jos laikosi teisinės viršenybės principų.

Apie tai jis kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu.

Skvernelis panašiai pasisakė tuo metu, kai Lenkijos valdžia griežtai kritikuojama ES dėl teismų sistemos reformos.

"Kalbant apie bandymą susieti su teisinėm procedūrom ir biudžetavimą, bent jau aš savo asmeninę poziciją kaip Vyriausybės vadovas galiu pareikšti, tai nesiečiau šitų dalykų, tame tarpe kaip ir teisės viršenybės principo taikymo su finansinėmis sankcijomis per biudžetą", — savo poziciją paaiškino Skvernelis.

Europos Komisija ir Vakarų Europos šalys pasiūlė mechanizmą, siejantį būtinybę palaikyti įstatymo viršenybę su finansavimu iš ES biudžeto 2021–2027 metams.

Seimas - Sputnik Lietuva
Lietuvos Seimas pritarė dviejų Apeliacinio teismo teisėjų atleidimui iš pareigų

Lenkija, Vengrija ir Rumunija anksčiau nesutiko su tokia ES politika ir pareiškė, kad įvedus naujus kriterijus buvo pažeisti pagrindiniai Europos Sąjungos principai. Europos Komisija, priešingai, teigė, kad šios šalys imasi ribojamųjų priemonių dėl teismų sistemos, žiniasklaidos ir akademinių institucijų laisvės.

Remiantis šių metų sausio mėnesio Europos Parlamento narių patvirtintu įstatymo projektu, vyriausybės, kurios kišasi į teisminį procesą, taip pat atsisako išspręsti sukčiavimo ir korupcijos problemą, rizikuoja prarasti finansavimą iš ES fondų.

Tarp pažeidėjams siūlomų taikyti priemonių yra mokėjimų iš ES biudžeto sustabdymas arba išankstinio finansavimo sumažinimas. Pagal priimtus standartus, toks sprendimas gali būti priimtas tik patvirtinus Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai valstybė narė ištaisys ES Komisijos nustatytus trūkumus, Europos Parlamentas ir ES ministrai galės panaudoti lėšas.

Lietuva rodo gana aukštus korupcijos klestėjimo procentus tarp ES šalių. Baltijos šalių politikai imasi įvairių priemonių kovai su tuo, tačiau korupcijos skandalų šalyje vis dar kyla. Visų pirma, paskutinė aukšto lygio byla buvo teismų sistemos korupcijos tyrimas.

Aštuoniems teisėjams buvo pareikšti kaltinimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Lietuvos teisėsaugos pareigūnai teigė, kad įtariamieji užsiima kyšininkavimu ir prekyba poveikiu. Kyšių sumos svyravo nuo tūkstančio iki šimto tūkstančių eurų.

Naujienų srautas
0